Minėti įstatymų pakeitimai įsigaliojo jau 2022 m. balandžio 1 d., tačiau geros žinios tiems, kas dar nespėjo visiškai prisitaikyti prie naujojo reguliavimo. Bendru kontroliuojančių institucijų susitarimu buvo nustatytas baudų moratoriumas – pereinamasis 2 mėnesių laikotarpis iki 2022 m. gegužės 31 d., kurio metu sankcijos už pažeidimus dar nebus taikomos. Taigi likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki moratoriumo pabaigos, yra pats laikas pasitikrinti, ar nieko nepraleidote. Įsitikinti, ar tinkamai pasiruošėte, išties verta, nes neįvykdžius nustatytų reikalavimų, gresia nemenkos baudos ir kiti neigiami padariniai.

Kas ir kam privaloma?

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybvietėje gali būti tik asmenys, kurie turi skaidriai dirbančiojo ID kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuotas, – dokumentus, pagrindžiančius skaidriai dirbančiojo ID kode užšifruojamus duomenis (darbuotojo statusą, vardą, pavardę, draudėjo kodą arba draudėjo juridinio asmens kodą, draudėjo (darbdavio) pavadinimą, vykdomos (deklaruotos) ekonominės veiklos rūšį, jei asmuo dirba savarankiškai, ir/ar kt.), ir asmenys, kurie statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatyta tvarka užregistravo atvykimo į statybvietę pradžios laiką ir priežastį bei turi statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę.

Tas pats įstatymas numato, kad skaidriai dirbančiojo ID kodą, o tais atvejais, kai kodas negali būti suformuotas, kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys, o būtent:

− asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais (darbdaviais),

− laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojai,

− mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos nariai,

− tiek pagal įsigytą verslo liudijimą, tiek pagal individualios veiklos pažymą savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus šeimynos dalyvius),

− individualių įmonių savininkai,

− mažųjų bendrijų nariai,

− ūkinių bendrijų tikrieji nariai,

− asmenys, komandiruoti į Lietuvos Respubliką.

Akcentuotina, kad skaidriai dirbančiojo ID kodą arba kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus privaloma turėti tiems į Lietuvos Respubliką komandiruotiems asmenims, kurie nėra draudžiami pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, tačiau informacija apie juos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra pateikta Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai. Reikalavimo komandiruojamiems asmenims turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą arba kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus laikymąsi privalo užtikrinti įmonė Lietuvos Respublikoje, kuri priima užsienietį laikinai dirbti ir teikia informaciją aukščiau nurodytoms institucijoms.

Skaidriai dirbančiojo ID kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuotas, kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus juos privalantys turėti asmenys privalo pateikti prieš patenkant į statybvietę ir statybvietėje pareikalavus statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui, o vykdomų patikrinimų metu – Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, policijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Aktualu tai, kad pagal įstatymą statytojui (užsakovui) arba jo įgaliotam rangovui kyla pareiga kontroliuoti ar visi statybvietėje esantys asmenys turi skaidriai dirbančiojo ID kodą, ar jų identifikavimui reikalingus dokumentus. Be to, minėti asmenys – statytojas (užsakovas), jų įgaliotas rangovas – taip pat privalo nustatyti, kokiu būdu ir priemonėmis bus identifikuojami asmenys, neatliekantys statybos darbų statybvietėje, kaip bus vykdoma tokių asmenų registracija, kartu fiksuojant jų buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką bei priežastį.

Be kita ko, pareigą užtikrinti, kad fiziniai asmenys darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus turėtų galiojantį skaidriai dirbančiojo ID kodą, o tais atvejais, kai šis kodas negali būti suformuotas, - skaidriai dirbančio asmens ID kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus, kai pagal įstatymą šias identifikavimo priemones jiems turėti yra privaloma, ir juos pateiktų kontrolės funkcijas vykdantiems asmenims ir institucijoms, turi ir darbdavys savo darbuotojų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, statytojams (užsakovams), rangovams yra rekomenduotina nustatyti ir pasitvirtinti identifikavimo priemonių suteikimo statybvietėje statybos darbų neatliekantiems asmenims tvarką, siekiant nustatyti, ar statybvietėje esantys asmenys turi galiojančius skaidriai dirbančiojo ID kodus, skaidriai dirbančiojo ID kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ar jų pačių nustatytą identifikavimo priemonę, kontrolės atlikimo tvarką, taip pat paskirti už šių tvarkų įgyvendinimą atsakingus asmenis. Tvarką dėl darbuotojų kontrolės, kiek tai susiję su galiojančio skaidriai dirbančiojo ID kodo turėjimu vykdant darbines funkcijas, rekomenduotina pasitvirtinti ir darbdaviams, kurių veikla susijusi su statybomis, taip pat, kaip ir prieš tai nurodytu atveju, paskirti atsakingus asmenis.

Statytojams (užsakovams) ir rangovams, taip pat rangovams ir subrangovams pasirašant sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo, rekomenduotina į jas įtraukti sąlygas dėl pareigų ir atsakomybės, kontroliuojant reikiamų identifikavimo priemonių statybvietėje esantiems asmenims turėjimą, tokių priemonių galiojimą, pateikimą kontroliuojančioms institucijoms ir kt., paskirstymo.

Kas, jei dar neturiu skaidriai dirbančiojo ID kodo?

Dar nespėjusiems įsigyti skaidriai dirbančiojo ID kodo palanku tai, kad šios priemonės įsigijimas yra paprastas ir itin greitas. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai skaidraus darbuotojo ID kodą sau, savo darbuotojams ir/ar į Lietuvą komandiruojamiems darbuotojams gali gauti tą pačią dieną, prisijungę prie savo „Sodros“ paskyros, arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jei prašymas išduoti skaidriai dirbančiojo ID kodą pateikiamas atvykus į „Sodros“ skyrių.

Visgi yra keletas su skaidriai dirbančiojo ID kodo įsigijimu susijusių niuansų, kurių pravartu nepamiršti ir į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai asmuo dirba pas kelis darbdavius ir/ar vykdo kelias savarankiškas veiklas, jam yra suteikiami atskiri skaidriai dirbančiojo ID kodai pagal darbdavį ir/ar savarankišką veiklą. Darbdavys/komandiruoto užsieniečio darbdavys gali gauti tik tuos skaidriai dirbančiojo ID kodus, kurie yra suformuoti jo darbuotojams arba pas jį komandiruotiems užsieniečiams. Vienos užklausos metu darbdavys gali atsisiųsti daugiau nei vieną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą „Sodros“ informacinėje sistemoje. Į Lietuvą komandiruotas darbuotojas informaciją apie jam suteiktą skaidriai dirbančiojo ID kodą gali gauti pateikęs prašymą „Sodros“ skyriuje.

Kokios sankcijos gresia?

Neįvykdžius naujai nustatytų reikalavimų, gresia baudos, taip pat gali kilti kiti neigiami padariniai.

Esant pagrindui, administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir baudos skiriamos fiziniams asmenims – darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdavio, priimančios įmonės, statytojo (užsakovo) ar rangovo atsakingiems asmenims ir juridiniams asmenims – statytojams (užsakovams) ar įgaliotiems rangovams.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, identifikavimo reikalavimų statybvietėje pažeidimas gali užtraukti baudą:

- darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui – nuo 500 Eur iki 1100 Eur, esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 1100 Eur iki 2550 Eur;

- statybvietėje esantiems darbuotojams, kitiems statybvietėje esantiems asmenims – nuo 50 Eur iki 150 Eur, esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 150 Eur iki 250 Eur;

- rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims – nuo 500 Eur iki 1100 Eur, esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 1100 Eur iki 2550 Eur;

- rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 Eur iki 2550 Eur, esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 4000 Eur iki 6000 Eur;

- statytojams (užsakovams) ar jų įgaliotiems rangovams (juridiniams asmenims) – nuo 2 000 iki 5 000 eurų, esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 5000 Eur iki 7000 Eur.

Negana to, jei rangovo, kaip juridinio asmens, vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui bus paskirta 1500 Eur ar didesnė bauda, arba jei šie asmenys už identifikavimo reikalavimų statybvietėje pažeidimą aukščiau nurodytais pagrindais bus nubausti pakartotinai, juridinis asmuo, kurio vadovas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat individualia veikla užsiimantis asmuo bus įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Tai itin neigiamas pasekmes turės rangovui (juridiniam asmeniui), nes tokio statuso įgijimas jam užkirs kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Taigi, kaip matyti, juridiniams asmenims, kurie samdo asmenis dirbti statybose, pravartu peržiūrėti savo galbūt jau parengtas tvarkas arba suskubti tokias tvarkas pasitvirtinti kuo greičiau, taip įvedant aiškumą, kas ir už ką yra atsakingas kontroliuojant reikiamų identifikavimo priemonių turėjimą statybvietėse, atidžiau pasirašyti statybos rangos sutartis, įvedant papildomas nuostatas dėl pareigų tikrinti ir užtikrinti statybvietėse esančių asmenų identifikavimo priemones, jų galiojimą ir tinkamumą bei atsakomybę už tokių įpareigojimų nevykdymą, o fiziniams asmenims, dirbantiems statybose − pasirūpinti tinkamos identifikacinės priemonės, esant statybvietėje ar planuojant ten vykti, turėjimu. Tam laiko dar šiek tiek yra.