Šiuo metu Lietuvoje veikia 22 inovacijų hub‘ai arba bendradarbystės erdvės, yra įsikūrę daugiau nei 20 inkubatorių bei akceleratoriaus programų. Be to, aktyviai veikia investuotojų fondai ir galime didžiuotis turėdami beveik 10 verslą skatinančių ir globojančių institucijų, kurios glaudžiai bendradarbiauja su visa startuolių ekosistema.
Ar daugės vietinių investuotojų
Akivaizdu, kad tokių rezultatų sektoriaus įmonės galėjo pasiekti ir dėl didėjančių investicijų. Pernai jos viršijo 420 mln. eurų, ir didžiąją jų dalį sudarė užsienio investuotojų lėšos. Be to, kaip rodo „Startup Lithuania“ duomenys, pernai rekordinės buvo ne tik investicijos, bet ir startuolių pardavimo pajamos.
Taigi visi šie skaičiai rodo didėjančią sektoriaus brandą, o kartu ir potencialą, kuris leidžia prognozuoti naujus proveržius ir rekordus.
Sektoriaus brandą, be jokios abejonės, rodo ir tai, jog startuoliai, o ypač fintech įmonės, pradeda orientuotis ne tik į naudą ir pajamų auginimą, bet ir į visuomenės edukaciją, norą suteikti kuo platesnei visuomenės daliai prieinamumą prie inovacijų ir jų panaudojimo kasdieniniame gyvenime.
Todėl sparčiai pradeda augti bei didelio investuotojų dėmesio gali sulaukti tokie sektoriai, kaip, pavyzdžiui, wealthtech, insurtech, edtech bei vienas iš tvirčiausių startuolių sektorių fintech, kuris šiuo metu jau yra pritraukęs daugiau kaip 60 mln. eurų investicijų.
Kalbant apie praktinius pavyzdžius, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ ir „Swedbank“ jau antrus metus vykdo akceleratoriaus programą, kuri ir suteikia galimybes verslui bei startuoliams „pilotuoti“ ir rasti įdomių sprendimų, kaip inovacijas atvesti ir įgyvendinti būtent ten, kur jų reikia labiausiai.
Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad startuolių pritraukiamos lėšos sudarys vis reikšmingesnį procentą bendrame šių metų užsienio investicijų krepšelyje. Be to, itin sėkmingi sektoriaus rezultatai gali turėti įtakos ir vis aktyvesniam vietos verslininkų bei investuotojų įsitraukimui. Juolab, kad ir „Swedbank“ duomenys rodo – šalies gyventojai per pandemiją turi sukaupę sąskaitose didelius kiekius laisvų lėšų, kurioms reikia rasti investavimo būdą.
Vienaragių lenktynės
Su investicijomis yra susijusi ir kita tema – vienaragiai, kuriuos skaičiuoti ir lyginti su kitomis šalimis yra mėgstama tema. Jau kuris laikas Lietuvoje kalbama ir apie neoficialius vienaragius. Tai įmonės, kurios iki šiol gyvena savo lėšomis, be išorinių investicijų, todėl jų vertė nėra tiksli ir nustatyta oficialiai.
Šiuo metu turime ne vieną lietuvišką startuolį, neslepiantį ambicijų įžengti į vienaragių lygą, todėl galbūt kiti metai bus tie, kai šalia „Vinted“ vardo galėsime įrašyti ir kitus startuolius.
Tai suteiktų impulso šalies startuolių sektoriui ir padėtų Lietuvai palypėti aukščiau ne viename tarptautiniame reitinge. Pavyzdžiui, „Dealroom & Atomico report“ reitinge, kuris skaičiuoja startuolių skaičių milijonui gyventojų, šiuo metu esame ketvirti.
Įtaka darbo rinkai
Tuo pačiu norisi atkreipti dėmesį į kitą, su finansais mažiau susijusį dalyką, apie kurį dar ne tiek daug kalbama. Kaip jau minėta, startuolių sektorius pernai augo ir šis augimas turėtų nesustoti ir šiemet.
Tai bus daroma plečiant savo komandas, ugdant naujus talentus ir jų kompetencijas. Todėl startuoliai neabejotinai tampa vis aktyvesni darbo rinkoje ir darys didelę įtaką IT ir kitų kompetencijų turinčių ekspertų paieškoje ir įdarbinime.
Startuoliai šiandien yra labai aktyvūs, veikia ne viena vienijanti asociacija bei organizacija, kurios drąsiai ir aktyviai kalba apie rinkos iššūkius, poreikius bei pasiekimus, o jų aktyvumas ir veržlumas rinkai suteikia dar daugiau impulso bei pagreičio. Tą puikiai galima matyti ir „Rockit“ bendruomenėje, kurioje startuoliai ne konkuruoja, o ieško bendrų verslo galimybių.
Tokia atmosfera kuria patrauklią ir emociškai sveiką aplinką darbuotojams. Be to, startuoliai darbuotojams siūlo ne tik įdomius, ambicingus projektus, rezultatų ištroškusias komandas ir kolegas, bet ir opcionus.
Labai tikėtina, kad startuolių kuriama darbo aplinka paskatins pasitempti ir didžiąsias įmones, galvojant apie papildomas naudas savo darbuotojams ir kasdienį darbą, kuriame darniai derėtų ir iššūkiai, ir darbo misija bei jo prasmė.
