Vos tik prasidėjęs Fintech įmonių bumas žadėjo aukso puodus šiam sektoriui, tačiau nepaisant sparčios plėtros, laikotarpis iki karo Ukrainoje pradžios Fintech įmonėms irgi nebuvo lengvas. Pasaulyje, ypač Europoje, sustiprėjo reguliaciniai reikalavimai didžiausią dalį sektoriaus sudarančioms elektroninių pinigų įstaigoms. Joms tapo privaloma laikytis vos ne analogiškų pinigų plovimo ir finansinių nusikaltimų prevencijos reikalavimų kaip ir didiesiems tradiciniams bankams. Tai reiškia, kad per labai trumpą laiką jos turėjo įgyti šiai prevencijai užtikrinti būtinų kompetencijų, atitinkamai sustyguoti savo vidinius procesus ir bent iš dalies sulėtinti savo paslaugų teikimą, tai yra prarasti dalį savo konkurencinio pranašumo. Tačiau absoliuti dauguma elektroninių pinigų įstaigų supranta šio reguliavimą svarbą ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų bei reguliatoriaus rekomendacijų, kad Fintech sektorius netaptų pažeidinėjimų, apeidinėjimų ir nusikalstamumo oaze.

Negana to, kaip ir visam likusiam pasauliui, Fintech sektoriui teko spręsti ir COVID19 iššūkį. Viena vertus, reikėjo atrasti būdą, kaip užtikrinti operacijų ir veiklos nenutrūkstamumą bei efektyvumą tuo pat metu rūpinantis darbuotojų sveikatos apsauga ir emocinės būklės gerove. Kita vertus, pandemija turėjo ir tebeturi didelį poveikį pasaulio ekonomikos augimui. Tai reiškia, kad lėtėjant ekonomikai krenta potencialių naujų klientų skaičius ir kartu mažėja finansinių operacijų kiekis bei vertė. Tačiau ir šiuo atveju Fintech įmonės pademonstravo savo atsparumą išoriniams sukrėtimams ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

Dauguma įmonių procesams valdyti ir paslaugoms teikti pasitelkė dar daugiau technologinių sprendimų, taip sudarydamos sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ir kartu sumažindamos savo veiklos sąnaudas. Kartu jos ėmė žvalgytis į naujas, mažiau atrastas rinkas (Afrika, Artimieji Rytai, Vidurio Azija, Lotynų Amerika), taip prisidėdamos prie šių rinkų finansinio įtraukumo į tarptautinius finansinius mechanizmus.

Taigi, pastarųjų dvejų trejų metų patirtis rodo, kad Fintech sektorius geba tvarkytis su iššūkiais, tačiau nei vienas jų kol kas neprilygo tiems, kuriuos atneša karas Ukrainoje. Mes kalbame tiek apie Fintech vadovus ir darbuotojus, kurie yra iš Ukrainos, ir kuriuos karas jų šalyje veikia tiesiogiai, tiek apie paprastą žmogiškąjį faktorių, kai tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje arba su jų kolegomis, emociškai ir psichologiškai veikia visus sektoriaus darbuotojus. Mes taip pat kalbame apie kai kurių rinkų ir operacijų visišką įšaldymą, dalį kurių iš moralinių sumetimų pasirinko pačios Fintech įmonės nelaukdamos politinių sprendimų. Kartu mes kalbame ir apie tuos Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie bėga į Vakarus dėl neigiamo požiūrio į karą ar galimo persekiojimo jų pačių šalyse, tačiau kuriems Fintech sektoriaus durys bent kol kas didžiąja dalimi lieka užvertos. O kur dar prognozuojamas žaliavų trūkumas, kainų augimas bei ekonomikos ir finansų sektoriaus susitraukimas. Nepamirškime ir vis dar niekur nedingusios COVID19 pandemijos.

Visi šie iššūkiai, su kuriais susidurs ne tik Fintech įmonės, bet ir didžioji dalis pasaulio verslų, gali iš esmės pakeisti ne tik sektoriaus, bet ir globalios ekonomikos struktūrą. Klausimas, ar esame tam pasirengę ir ką galime padaryti, kad įveikę šiuos iššūkius taptume stipresni, atsparesni ir kokybiškesni?

Iš dalies atsakymas yra labai aiškus. Vertybinė pozicija, kurią šiuo metu demonstruoja Fintech įmonės, atsisakydamos savo operacijų ir veiklų šalyse agresorėse, prisideda prie klientų bazės išgryninimo ir perėjimo prie patikimų, atsakingų ir reguliaciniais mechanizmais pasiekiamų klientų. Pačios įmonės taip pat ėmėsi iniciatyvos ribojimams taikyti nelaukdamos politinių sprendimų, o tai demonstruoja sektoriaus brandą. Negana to, daug įmonių prisideda ir prie pagalbos kolegoms iš Ukrainos bei apskritai visai Ukrainai teikimo bei leidžia savo darbuotojams įsitraukti į šią veiklą taip gerindamos ir psichologinį klimatą darbe.

Vis dėlto, pasekmės, kurias šis karas gali sukelti pasaulio ekonomikai ir finansams, yra kiek sunkiau sukontroliuojamos, ypač jei ekonomikos trauksis ir mažės klientų bei jų atliekamų operacijų skaičius ir vertė. Tikėtina, kad kai kurioms įmonėms laiku nesureagavus į šį pasikeitimą, reguliacinė našta gali tapti didesne už pajamas, bent jau joms veikiant pavieniui ar pasilikus prie to paties veiklos modelio, kokį taiko dabar. Tačiau Fintech sektorius tuo ir išskirtinis, kad sugeba atrasti galimybių ten ir tada, kai kiti nuleidžia rankas.

Tikėtina, kad reaguodamas į susiklosčiusią situaciją sektorius dar daugiau laiko ir pinigų investuos į technologinių sprendimų tobulumą ir patogumą vartotojams. Technologiniai sprendimai, tarp kurių patenka ir dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi paremtos sistemos, leidžia ne tik sumažinti veiklos išlaidas, bet kartu pagerina ir pagreitina pačių paslaugų kokybę. Negana to, vis daugiau šioje srityje veikiančių įmonių pereis prie duomenimis grįstų sprendimų ir paslaugų teikimo. Iki šiol daug Fintech verslo buvo paremta idėjomis ir technologiniais sprendimais, tačiau rinkoms traukiantis, duomenimis pagrįsti sprendimai gali tapti tuo lakmuso popierėliu, kuris paaiškins, kodėl vienoms įmonėms pavyko išlikti, o kitoms ne. Dar viena sritis, kuri galėtų tapti išsigelbėjimu ne tik Fintech, bet ir tradiciniam finansų sektoriui – bankų ir Fintech įmonių bendradarbiavimas. Nors iš pradžių Fintech buvo matomas kaip tam tikra priešprieša bankams, realiai Fintech galėtų perimti dalį banko funkcijų pritraukiant ir aptarnaujant klientus, siūlant jiems patogias programėles, technologinius sprendimus ir pan., o bankai galėtų prižiūrėti visas atliekamas operacijas ir užtikrinti reguliacinę pusę. Tai iš esmės galėtų sumažinti abiejų pusių išlaidas ir kartu pagerinti vartotojų patirtis.

Taigi, nauji technologiniai sprendimai, naujos paslaugos, nauji patogumai klientams, naujos veiklos kryptys, galų gale net galimi kai kurių įmonių jungimaisi gali padėti šiam sektoriui sustiprėti ir į savo veiklą įnešti dar daugiau kokybės užuot koncentravusis į kiekybę. Visa tai iš esmės būtų teigiamas sektoriaus poslinkis, apie kurį pastaruoju metu tiek daug kalbama viešojoje erdvėje. Dabar svarbiausiai yra nepasiduoti ir ieškoti būdų prisitaikyti prie kintančių sąlygų dar prieš tai, kai jos pradės kisti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją