Rinkose savaitė prasidėjo nuo to, kad Kinijos technologijų gigantų kritimas sukėlė didžiulę nerimą investuotojams. Kinijos valdžia paskelbė apie galimai didžiausią istorijoje baudą „Tencent“, tuo pačiu kai tarptautinė spauda pradėjo rašyti apie galimą Kinijos paramą Rusijai.

Kinijos technologijų kompanijos jau buvo pasiekusios beveik „dot-com“ burbulo sprogimo lygį. Dabar jos jau yra kritusios daugiau kaip 70 proc. ir krenta toliau. Štai „Alibaba“ jau yra praradusi daugiau kaip 75 proc. savo vertės, „Baidu“ kritusi daugiau kaip 65 proc., JD.com nuvertėjo daugiau nei per pusę, o „Tencent“ prarado apie 60 proc. vertės.

Techniškai Kinijos akcijos atrodė labai viliojančiai – P/E (akcijų vertės/uždarbio) rodiklis buvo žemiausias Kinijos technologijų kompanijų indekso istorijoje, šios kompanijos yra pastebimai pigesnės nei JAV alternatyvos.

Komentare „Bloomberg“ žurnalistams, „Goldman Sachs“ ir UBS atstovai nurodė, kad mato išskirtinę galimybę investuoti į Kiniją ir potencialiai daug užsidirbti: tiek vieni, tiek kiti tikisi, kad kiek atlaisvėjusi fiskalinė ir monetarinė politika paskatins Kinijos rinkas augti, o Rusijos invazija į Ukrainą šiai šaliai įtakos pernelyg neturės.

Esama situacija ir akcijų rinkas „raudoninantys“ gandai neprasprūdo Kinijos reguliuotojams pro akis. Trečiadienį Kinijos centrinis bankas pažadėjo, kad padidins rinkų likvidumą ir stabilumą, taip pat imsis „kuo greičiau“ spręsti su nekilnojamuoju turtu ir IT įmonėmis susijusias rizikas. Tai buvo pirmas toks pareiškimas, siekiant nuraminti investuotojus.

Užsienio analitikai nurodo, kad šie Centrinio banko veiksmai greičiausiai susiję su prezidento Xi Jinpingo siekiu užtikrinti finansinį stabilumą prieš prasidedant Komunistų partijos suvažiavimui, kuriame jis sieks dar vienos penkerių metų kadencijos. Šie veiksmai davė itin greitą ir apčiuopiamą efektą. Iki 4 val. vietos laiku, „Alibaba“ akcijos pakilo 27 proc., JD.com 36 proc., o visas indeksas „Hang Seng China Enterprises“ 12,5 proc. Ar pareiškimą lydės veiksmai ir kiek jie turės poveikio, parodys ilgesnė perspektyva.

Iš kitos pusės, dabar jau baiminamasi ne tik COVID ar Kinijos vidinių valdžios sprendimų, bet ir galimo bendradarbiavimo su Rusija. Tokiu atveju sankcijos, įšaldžiusios Rusijos ekonomiką, tikriausiai tą patį padarytų ir Kinijos ekonomikai bei akcijų rinkoms.

„Tencent“ praneš apie pajamas kitą savaitę po to, kai „Alibaba“ paskelbė lėčiausią pajamų augimą nuo tada, kai buvo pradėta vieša prekyba kompanijos akcijomis. Na, o „Baidu“ paskelbė apie labai gerus metinius rezultatus, visi kompanijos pasižymėjo dviženkliu augimu.

Tačiau rekordiniai COVID atvejų skaičiai ir tam tikrų Kinijos regionų uždarymas turės neigiamą poveikį ekonomikos augimui, tai dar papildomai Vakarų pasaulio sankcijos jiems tikrai nepadės pasiekti ambicingą 5,5 proc. siekiamą ekonomikos augimą 2022 m.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją