Tokia Amazon veikla buvo grindžiama tuo, kad Amazon siekė apsaugoti savo reputaciją ir klientus nuo galimai pavojingų vežėjų. Juk vežėjai gauna siuntinius, juos pristato prie namų durų, įteikia klientams. Vežėjai su kriminaline patirtimi gali gautą informaciją (adresą, vardą, pavardę) panaudoti piktiems tikslams. Tai galėtų sukelti grėsmę ne tik klientams, bet ir operatoriaus reputacijai.
Ar duomenys apie tai, kad asmuo neteistas, yra duomenys apie nusikalstamas veikas?
AMAZON ROAD TRANSPORT SPAIN, S.L pažeidimo nagrinėjimo metu gynėsi teigdama, kad pažyma apie tai, kad vežėjas neteistas, nėra duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas. Amazon teigė, kad sprendžiant, ar duomenys, kad asmuo neteistas, yra duomenys apie nusikalstamas veikas, reikia vadovautis panašia taisykle, taikoma nepriskiriant informacijos apie rūkymą sveikatos duomenims. Nors rūkymas visada sukelia neigiamas pasekmes sveikatai, tačiau pripažįstama, kad duomenys, jog asmuo rūko, nelaikomi duomenimis apie sveikatą, nes tiesiogiai nepateikia informacijos apie ją. Amazon nuožiūra, duomenys apie tai, kad asmuo neteistas, taip pat negali būti laikomi duomenimis apie nusikalstamas veikas.
Tačiau Ispanijos priežiūros institucija sprendime skirti baudą nurodė, kad Amazon argumentai yra nepagrįsti. Duomenys, kad asmuo nėra teistas, taip pat yra laikomi duomenimis, susijusiais su apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir nusikalstamomis veikomis. Be to, priežiūros institucija nurodė, kad Amazon interpretacija reikštų leidimą bet kuriam asmeniui sukurti duomenų bazę su žmonėmis, neturinčiais teistumo, kas taip pat reikštų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 10 str. pažeidimą.
Kada galima rinkti duomenis apie nusikalstamas veikas?
Amazon argumentavo, kad pažyma apie tai, kad asmuo neteistas renkama pagal teisės aktų reikalavimus, taikomus panašiais atvejais. Taip pat gynėsi, kad duomenys tvarkomi Amazon teisėto intereso pagrindu užtikrinti klientų pasitikėjimą bendrove, be to, duomenys būtini sutarčiai su klientais vykdyti, o vežėjai sutikdavo su tokiu duomenų tvarkymu.
Tačiau priežiūros institucija nurodė, kad tokių duomenų rinkimui reikia, kad teisės aktai aiškiai numatytų, kada ir kokiais atvejais šie duomenys turėtų būti renkami arba duomenys būtų renkami prižiūrint valdžios institucijai. Buvo konstatuota, kad konkretaus teisės akto, kuris leistų tokią Amazon veiklą, nėra. Amazon, rinkdama šias pažymas, negali pasikliauti vien sutarties su klientu vykdymu, teisėtu interesu ar vežėjų sutikimu.
Ar draudimai rinkti tokius duomenis nesukelia grėsmės visuomenei?
Detaliau paanalizavus Amazon argumentus, peršasi mintis apie kasdieninę situaciją, kuri kelia nerimą. Kurjeris pristato siuntą į namus, siuntos gavėjas atidaro duris, jis gali patekti į tavo namų erdvę. Kartais duris atidaro vaikai. Būna tokių situacijų, kai kurjeriui paskambinus dėl siuntos pristatymo, paaiškėja, kad asmens nėra namuose ir tariantis dėl pristatymo laiko nejučia pateikiama informaciją, kad tam tikru laiku namuose nieko nebus. Atrodo realus poreikis užtikrinti, kad kurjeriai būtų nepriekaištingos reputacijos ir neturėtų nusikalstamos patirties, nes, deja, statistika rodo, kad teisti asmenys linkę kartoti neteisėtas veikas. Tačiau siuntų pristatymo paslaugų teikėjai negali sukontroliuoti, ar įdarbina kurjerį su „švaria“ praeitimi, nes nėra teisės akto, jiems leidžiančio rinkti pažymas, patvirtinančias, kad asmuo neteistas.
Lietuvoje taip pat nėra teisės akto, leidžiančio siuntų pristatymo įmonėms tikrinti kurjerių nusikalstamą praeitį, todėl tokių duomenų rinkimas būtų neteisėtas ir galėtų užtraukti baudą. Kyla klausimas dėl visuomenės ir konkretaus teisto asmens teisių ir interesų balanso. Nusikaltėlis, darydamas nusikaltimą, jau apsiriboja savo teises ir nors suprantama būtinybė jiems suteikti šansą pasitaisyti, tačiau dėl darbdavio „nežinojimo“ gali kilti grėsmė niekuo dėtiems asmenims – siuntų gavėjams. Įstatymų leidėjai turėtų detaliau peržiūrėti tam tikras specifines paslaugas teikiančių bendrovių galimybę rinkti tokias pažymas.
Ar yra galimybė patikrinti darbuotoją ar kitą samdomą asmenį?
Žinoma, visada išlieka galimybė tiesiog paprašyti vežėjo ar kito asmens fiziškai parodyti tokią pažymą jos netvarkant automatizuotomis priemonėmis (el. paštu, per programėlę ar kt.) ir nesaugant kopijos. Tokiu atveju Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nebūtų taikomas. Tačiau šių laikų kontekste, kai dauguma sutarčių sudaroma nuotoliniu būdu, toks fizinis dokumentų sutikrinimas yra itin apsunkintas, todėl lieka pasikliauti tik įstatymų leidėjų sąmoningumu peržiūrint atitinkamas teisės normas.
