Problema ta, kad kol kas apskritai neįmanoma sukontroliuoti, kad prekėmis ir paslaugomis, kurioms pagal įstatymus taikomi amžiaus ribojimai, nebūtų galima naudotis neturint tam teisės. Padėti galėtų technologijos, nuskaitančios biometrinius duomenis.
Ne tik pirštų atspaudai
Biometriniai duomenys yra konkretus požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti unikalias žmogaus savybes, kuriomis remiantis galima patvirtinti tapatybę. Tai nėra vien tik pirštų atspaudai, kaip daug kas mano.
Išvardinsiu tik keletą biometrinių duomenų. Veido atpažinimas jau yra įprasta biometrijos technologija, kurios programos analizuoja daugiau kaip 80 žmogaus veido taškų trimatėje erdvėje, tai užtikrina, kad biometrinių duomenų atpažinimo įrenginio nepavyks apgauti nuskaitant, pavyzdžiui, nuotrauką. Balso atpažinimas – tai, kaip skamba balsas, priklauso nuo žmogaus burnos ir gerklės fizinės struktūros bei įpročių ir yra unikalu. Žmo-gaus akies rainelė turi net 200 atskaitos taškų, kurie sutapatinami atpažįstant (palyginti pirštų atspaudai – tik 70). Tinklainės atpažinimo sistemos, nepaisant tam tikrų techninių kliūčių, yra dar keliasdešimt kartų tiksles-nės už akies rainelės atpažinimo sistemas. Parašas – jo biometrinis tikrinimas neapsiriboja raidžių forma, taip pat analizuojamos tokios savybės kaip spaudimas rašant, palinkimas ir t. t. Vienas iš naujausių būdų yra kūno kvapo atpažinimas, kuris dar tik pradedamas taikyti, tačiau teikia didelių vilčių.
Biometriniai duomenys šiandien rinkoje vis plačiau naudojami įvairiems užraktams, prieigai prie patalpų, au-tomobilių ar elektroniniu duomenų bei saugyklų. Žvelgiant į ateitį, biometrinių duomenų naudojimas ir toliau plėsis bei taps visiškai įprastu būdu naudotis įvairiais produktais ir paslaugomis, pradedant nuo gydymo įs-taigų, oro uostų, banko paslaugų ir baigiant sporto klubais.
Grįžkime prie seniausio ir labiausiai įprasto biometrinio duomens – pirštų atspaudų. Su jais patekti į sporto klubus jau visai įprasta, nors prieš keletą metų buvo kilęs šurmulys dėl saugumo. Nors asmenybės nustatymas pagal pirštų atspaudus nėra toks preciziškas, tačiau kasdienybėje jo visiškai pakanka, juo labiau kad šiuolaiki-nės technologijos, galinčios atskirti daugelį unikalių žmogaus bruožų, pastaraisiais metais labai patobulėjo. Pavyzdžiui, yra diegiama technologija, atpažįstanti, ar nuskaitomas gyvo žmogaus pirštas. Viskas, ko reikia, norint naudotis šiuo asmens tapatybės patvirtinimo būdu – įrenginys turi turėti biometrinių duomenų išsau-gojimo ir atpažinimo funkciją. Tokių duomenų išsaugojimas vyksta lokaliai, paliekant juos tik įrenginyje. Duomenys negali būti niekur siunčiami laikantis Europos Sąjungos BDAR reikalavimų.
Technologijos – spręsti įsisenėjusias bėdas
Po rezonansinių eismo įvykių, kuriuos sukelia girti vairuotojai, Lietuvoje kyla banga diskusijų apie alkotesterių diegimą automobiliuose. Technologiškai tai visiškai nesudėtingas sprendimas. Vienam elektroniniam įrengi-niui (alkotesteriui) gavus teigiamą ar neigiamą rodmenį, duodamas elektros grandines impulsas, kuris leidžia arba neleidžia užvesti automobilį. Jau dabar kai kurios įmonės girtumo problemą darbo vietose sprendžia pasitelkdamos stacionarius alkotesterius, kurie leidžia įmonėms išvengti darbuotojų susižalojimų ar net mirčių dėl girtumo. Tokiu būdu technologija užtikrina, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai.
Dažnai skundžiamasi, kad elektroninės cigaretės yra prieinamos paaugliams, nors pagal įstatymą tai drau-džiama. Biometrinių duomenų skanavimas tuose įrenginiuose galėtų būti sprendimas. Ta pati technologija galėtų būti diegiama į elektronines cigaretes, kontroliuojant, kad jų negalėtų vartoti nepilnamečiai. Į elektro-nines cigaretes galėtų būti diegiami pirštų atspaudų skaitytuvai, į kuriuos tik vieną kartą, pavyzdžiui, pirkimo metu, būtų įrašytas atitinkamo asmens piršto atspaudas užtikrinant, kad tik jis galėtų naudotis elektronine cigarete. Šis sprendimas nereikalauja nei interneto ryšio, nei kitu priemonių – užtenka įsigijimo metu vieną kartą identifikuoti asmenį, jo amžių ir priskirti pirštų atspaudą.
Žvelgiant į ateitį, biometriniai duomenys galėtų užtikrinti, kad net motorolerių vairavimas galėtų būti priei-namas tik sulaukus įstatymu leidžiamo amžiaus, kad jų negalėtų užvesti jaunesni nei 15 metų vaikai. Kol kas skamba kaip utopija, bet kodėl gi ne?
