Kad 4 darbo dienų savaitė turi potencialo, aiškiai parodė kai kuriose šalyse atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, 2015-2019 metų laikotarpiu islandai ištyrė daugiau nei 2500 asmenų, kuriems darbo savaitė buvo sutrumpinta iki 35 valandų. Rezultatai atskleidė, jog gerokai sumažėjo darbuotojų stresas ir nuovargis, pagerėjo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Tokio tipo tyrimą Japonijoje buvo atlikus ir visiems gerai žinoma „Microsoft“ kompanija. Ji leido darbuotojams keletą mėnesių dirbti 4 dienas per savaitę, turėti ilgesnį savaitgalį ir gauti atlygį tolygų 5 dienų darbo savaitei. Rezultatai akivaizdūs – darbuotojų efektyvumas padidėjo 40 proc., žmonės rečiau vėluodavo atlikti užduotis, o pačios įmonės elektros energijos suvartojimas ir sąskaitos sumažėjo net 23 proc.
Ir nors tokie tyrimų rezultatai intriguoja bei motyvuoja, pasvėrus „už ir prieš“ argumentus, 4 darbo dienų savaitę Lietuvoje turime pastatyti ant nemažo klaustuko. Kodėl?
Pirma, keturių darbo dienų savaitė toli gražu nėra kasdienybė ir nė viena įmonė nėra 100 proc. garantuota, kad trumpesnė darbo savaitė pasiteisins. Norint žengti tokį žingsnį, reikia būti pasiruošus finansiškai. Dveji pandemijos metai parodė, kad verslas ne tik nebuvo pasiruošęs finansinės „pagalvės“, bet ir turėjo prašyti valstybės paramos.
Be to, pereinant prie trumpesnės darbo savaitės, įprastai laikomasi praktikos mokėti tą patį darbo užmokestį. Tačiau gali nutikti taip, jog mokant tą patį darbo užmokestį našumas ne tik kad neišaugs, bet ir sumažės. Ypatingai pramonėje, kur vis dar naudojama daug rankinio darbo.
Antra, kai kuriose srityse, ypatingai pramonėje, 4 darbo dienų savaitės sėkmė labai stipriai priklausys nuo to, kiek pati įmonė ar pramonės šaka bus investavusi į technologijas, automatizavimą, skaitmenizavimą. Šiuo atveju galima pasidžiaugti, kad naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2018-2020 metais 52,9 proc. gamybos ir paslaugų įmonių, turinčių po 10 ir daugiau darbuotojų aktyviai investavo į technologijas Tai buvo 2,4 procentinio punkto daugiau nei 2016–2018 metais.
Tačiau vis dar yra nemažai įmonių, kurios visiškai nėra pradėjusios investicijų į modernizaciją, neturi galimybių tą padaryti ar tik svarsto tą daryti ateityje. Taigi, kiekvieno darbuotojo išdirbtas laikas joms reiškia labai daug. O šiuo atveju kalbas apie 4 darbo dienų savaitę pristabdo dar vienas itin svarbus faktas – pačių darbuotojų trūkumas.
Užimtumo tarnybos atlikta apklausa parodė, kad pernai darbuotojų trūko daugiau nei pusei Lietuvos darbdavių ir net 66 proc. iš apklaustų pramonės įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų. Na, o jų trūkumas ir vėluojančios investicijos į modernizaciją stabdo įmonių augimą (nespėjama laiku vykdyti užsakymus).
Trečia, kai ruošiamės ką nors keisti, reikia pagalvoti ir apie paprasčiausią bei visiems pokyčiams pritaikomą taisyklę – būtinumą atlikti žmonių įpročių analizę.
Aplinkui turime įvairių asmenybių – tokių, kuriems vieną darbą atlikti reikia kelių valandų ir priešingai, dirbančių greitai ir efektyviai. Akivaizdu, kad sutrumpinta darbo savaitė vieniems laiku atlikti darbų nesukels problemų, kitiems – priešingai, prireiks daugybės laiko prisitaikyti arba ieškoti kitų brangiai kainuojančių sprendimų.
Panašų klausimą galima kelti ir dėl klientų, kuriems prisitaikyti prie pokyčių taip pat gali būti gana sunku. Pavyzdžiui, viena Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusi kompanija, kuri pasidalino patirtimi apie išbandytą sutrumpintą darbo savaitę, teigė, jog darbuotojai buvo patenkinti, tačiau klientai, bent jau kurį laiką – ne. Priežastis paprasta – penktadieniais nedirbusi įmonė pakeitė klientų įpročius, būtinos paslaugos jiems buvo nepasiekiamos.
Tikėtina, kad augant dirbtinio intelekto svarbai ir įmonėms investuojant į modernizaciją, keturių darbo dienų savaitę ateityje įgyvendinti bus lengviau. Tačiau, kaip sakoma, devynis kartus pamatuok, o dešimtą pjauk. Tad prieš priimant drastišką sprendimą, pirmiausia įvertinkime, kokią ir kaip lengvai pakeičiamą situaciją turime.
