Vien Lietuvoje kasmet šimtai tūkstančių, o gal ir visas milijonas eurų iškeliauja į šiukšlių dėžes – būtent tiek kainuoja popierinių kainų etikečių spausdinimas bei jų keitimas. Štai prekybos tinklas „Iki“ suskaičiavo, kad kainolapių spausdinimo sąnaudos visose tinklo parduotuvėse siekia apie 260 tūkst. eurų per metus.
Prekybos tinklas „Lidl“ kainolapių spausdinimui per metus išleidžia apie 20-25 tūkst. eurų. Kiti tinklai tokios informacijos nėra atskleidę, tačiau stebuklų nebus – visiems popierinių etikečių spausdinimas kainuoja. O popierius toliau brangsta – Statistikos departamento skaičiai rodo, kad rudenį, lyginant su ankstesniais metais, didmeninės popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos kainos buvo pakilę 33 proc.
Elektroninių etikečių nauda labiausiai jaučiama įmonėse, kuriose vyksta dažna kainų kaita. Tiesa, infliacijos akivaizdoje to neišvengia ir mažesni prekybininkai. Įprastai kainų keitimas užtrunka. Prekybos sektoriuje dažniausiai yra nusistovėjusi kainų keitimo praktika. Jei kaina mažėja, pirmiausia ji turi būti pakeista kasoje, o tik tuomet – lentynoje, jei didėja – atvirkščiai. Elektroninės etiketės optimizuoja šį procesą – nebereikia spausdinti, karpyti, keisti popierinių kainų. Vos keliais paspaudimais jos pasikeičia visoje sistemoje – prekių kainų ekranėliuose, kasose ir elektroninėse svarstyklėse.
Rinkos aktualijos akivaizdžiai rodo, kokia rimta yra darbuotojų trūkumo problema. Su ja susiduria verslai visuose sektoriuose. Prekyba – ne išimtis. Bėda čia dviguba – pirma, nebėra kam kainų spausdinti ir dėlioti. Antra, likusiems komandos nariams tenka didesnis darbo krūvis, o tuo pačiu išauga klaidų rizika. O kainų neatitikimas – viena skaudžiausių situacijų prekybininkams, smarkiai sumažinanti ne tik pirkėjų pasitenkinimą, bet ir galinti paveikti prekybininko finansinius rodiklius. Elektroniniai sprendimai reikšmingai sumažina tokias klaidas, nes nebėra žmogiškojo faktoriaus. Lieka tik įrangos gedimų rizika, kurią suvaldyti daug lengviau.
Galiausiai, elektroninės etiketės padeda įmonėms stiprinti savo tvarumo strategiją. Jungtinėje Karalystėje veikiantis prekybos tinklas „Asda“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė, jog įdiegus elektroninių etikečių sprendimą jie sutaupė 60 000 A4 formato lapų, o tai atitinka net 10 išsaugotų medžių! Puiki verslo žinutė, pagrindžianti tvarumą. Etikečių įrenginiai naudoja itin mažai energijos, yra patvarūs ir ilgaamžiai. Baterija efektyviai veikia septynerius metus ir ilgiau, o ekrano gyvavimo laikas siekia daugiau nei dešimt metų.
Elektroninių etikečių diegimas – ilgalaikė investicija. Vienu metu pakeisti ne vieną tūkstantį kainoženklių reikalauja kelių tūkstančių ar net ir milijonų eurų. Viena tokia etiketė, priklausomai nuo funkcionalumų ir dydžio, kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt eurų. Kiekvienas prekybininkas gali rinktis sau palankiausią sprendimą. Etikečių galimybės neapsiriboja vien kainos rodymu. Kliento apsipirkimo patirtį galime paversti dinamiška ir įtraukiančia: rodyti besikeičiančius vaizdus, akcinius pasiūlymus, QR kodus su išsamesne informacija.
Žinoma, technologijos modernėja, o prekybos įranga keičiasi dar sparčiau. Vis dėlto elektroninės etiketės – jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojanti subrendusi technologija. Ji nėra nauja, šiuo metu vyksta tik technologijos evoliucija: taip kaip ir „IPhone 13“ nuo „IPhone 12“ jau nebesiskiria taip smarkiai kaip pirmieji modeliai. Tad nebereikia baimintis, kad elektroninių etikečių technologija pasens, o investicijos nespės atsipirkti.
Visa tai lemia, kad elektroninių etikečių paklausa tik auga. Prognozuojama, kad per artimiausius 5-8 metus absoliučiai visi populiariausiųjų 50-tuke esantys prekybos tinklai jau bus įsidiegę elektronines etiketes. Tuo tarpu jų rinkos dydis per artimiausius penkerius metus ūgtels 4,5 karto. Vieni didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Europoje: Jungtinės Karalystės „Southern Co-op“, „Asda“, Vokietijos „Lidl“, „Kaufland“ bei „Aldi“, Italijos mažmeninės prekybos lyderis „Conad“, jau vykdo testavimo projektus, dalyje savo parduotuvių diegia elektroninių etikečių sistemas. Neatsilieka ir Lietuva. Absoliuti dauguma mūsų šalyje modernizuojamų ar naujai atidaromų maisto prekių parduotuvių būtinai įdiegia daugiau ar mažiau elektroninių etikečių.
Manau, kad elektroninių etikečių laukia tokia pat sėkminga ateitis kaip ir savitarnos kasų. Juk dar prieš kelerius metus jos buvo rinkos naujovė, o dabar nebeįsivaizduojame didesnio prekybos tinklo, neturinčio savitarnos kasų. Lygiai taip pat artimiausiu metu nebeįsivaizduosime prekybos sektoriaus be elektroninių etikečių. O laimės čia tie, kurie spės įšokti į šį jau įsibėgėjusį pokyčių traukinį.
