Tokie JAV akcijų indeksai kaip „Russel 2000“, „S&P 500“ ir „Dow Jones Industrial Average“ krito žemiau savo 200 dienų slenkamojo vidurkio. Investuotojai tai dažnai vertina kaip išsikvėpusio augimo rinkose požymį. Metai prasidėjo silpnokai ir mūsų regione – žemyninėje Europoje ir Baltijos šalyse indeksai taip pat susitraukė apie 10 proc. Kita vertus, per itin sėkmingai susiklosčiusius 2021 m. JAV ir Vakarų Europos biržų indeksai sugebėjo ūgtelėti apie 20-30 proc., taip gerokai pralenkdami ilgametį augimo vidurkį.

Ar korekcija buvo reikalinga?

Pandemijos metu mažmeninių investuotojų keltos aistros akcijų rinkose lėmė tokias akcijų kainas, kokių pasaulis nematė nuo „dot.com“ burbulo sprogimo 2000-asiais. „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad pernai didieji pasaulio akcijų indeksai kopė į viršų po 25-30 proc., o kai kurių JAV įmonių akcijų kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo kartais. Didžiulės įtakos tam turėjo centrinių bankų vykdoma pinigų politika, taip pat vyriausybių taikytos mokestinės priemonės pandemijos pasekmėms sumažinti.

Verta prisiminti, kad panašiu metu praėjusiais metais mažmeninių investuotojų euforija buvo pasiekusi piką, o kelių bendrovių akcijos buvo koordinuotai „atakuojamos“ pasitelkus socialinius tinklus ir interneto forumus, siekiant dirbtinai padidinti jų kainą. Kai kam pavyko iš to uždirbti, tačiau nemaža dalis turėjo susitaikyti su nuostoliais.

Apibendrinus sausio įvykius rinkose, galima konstatuoti, kad jose įvyko tai, kas jau kurį laiką buvo neišvengiama. Tai įprastas, o kartais ir pageidautinas reiškinys finansų rinkose, siunčiantis signalą, kad investuotojai galbūt per daug optimistiškai žiūrėjo į ateitį. Nerimo dėl ateities jau galima įžvelgti pirmosiose „S&P 500“ įmonių rezultatų ataskaitose, kuriose prognozės dėl šių metų rezultatų itin nuosaikios.

Prioritetas − infliacijos pažabojimas

Didelė ir neslopstanti infliacija, aukštos energijos išteklių kainos, tvyrančios geopolitinės įtampos kol kas rinkoms neįkvepia optimizmo. Rinkose nerimaujama ir dėl to, kad pigių paskolų laikas eina į pabaigą. FED palūkanų normas greičiausiai pakels jau šių metų kovo viduryje, be to, šįmet jos gali būti padidintos net keturis kartus. Tai gana ryškus pinigų politikos pokytis siekiant pažaboti infliaciją, kuri, panašu, nėra tokia laikina, kaip buvo manyta praėjusiais metais.

Ar investuotojams reikia bijoti didesnių palūkanų normų? Anot „Bloomberg“ analitikų, JAV akcijų rezultatai istoriškai būdavo geri tais laikotarpiais, kada FED kaip tik pradėdavo didinti palūkanų normas. Istorija rodo, kad skaičiuojant nuo šeštojo dešimtmečio per dvylika FED palūkanų padidinimo ciklų JAV akcijos vidutiniškai kilo perskaičiuotu 9 proc. tempu. Išimtimi tapo tik 1972-1974 m., kurie sutapo su recesija.

Aišku, didžiausios naftos kainos per septynerius metus, dėl viruso atmainų neatsistatančios tiekimo grandinės, taip pat stringančios derybos tarp didžiųjų valstybių atsipalaiduoti neleidžia niekam. Tad trumpuoju laikotarpiu yra didelė tikimybė, kad akcijų rinkos didesne amplitude svyruos toliau.

Pavyzdžiui, nuo 1946 m. buvo fiksuoti 29 atvejai, kai „S&P 500“ koregavosi apie 10-20 proc. (kartą kas 2,5 metų); 20-40 proc. kritimai buvo užfiksuoti 9 kartus (kartą kas 8,5 metų), o 40 proc. ir didesni – 3 kartus (kas 25 metus). Istoriniai duomenys rodo, kad didžioji dalis kritimų akcijų rinkose po 20 proc. ir daugiau buvo susiję su ekonomikos nuosmukiu, tačiau, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pasaulio ekonomika artimiausius metus išliks plėtros etape.

Verta grįžti prie pagrindų

Esant tokioms aplinkybėms, labiausiai nerimauti turėtų tie investuotojai, kurie didžiąją lėšų dalį yra investavę vos į kelias pozicijas ar, žiūrėdami į itin sėkmingai susiklosčiusius praėjusius metus, šįmet taip pat tikisi aukštos dviženklės grąžos. Visus kitus norisi nuraminti, kad rizikos valdymas, tai yra, gerai diversifikuotas investicijų portfelis ir reguliarus investavimas turėtų užtikrinti teigiamus rezultatus ir šiais metais.

Žvelgiant istoriškai, kai FED pradėdavo kelti palūkanų normas, stipriausius rezultatus parodydavo energetikos bendrovės ir bankai. Tuo metu su spaudimu gali susidurti nekilnojamojo turto, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančios įmonės, taip pat sumažėti obligacijų kainos. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad bazinių palūkanų padidinimas gali paveikti ir itin brangiai įkainotų technologijų įmonių akcijas, kurios šiuo metu veikia nuostolingai ar didžiąją dalį pelno planuoja uždirbti tolimoje ateityje.

Vis dėlto didžiausias investuotojų priešas yra ne aplinka, o jie patys. Tikrasis investavimas yra atsakingas ir nuoseklus procesas, kuris prasideda nuo ilgalaikių tikslų nustatymo, investavimo priemonių pasirinkimo ir griežtos disciplinos. Investicinis portfelis, kurio vertė gali pasikeisti 20-30 proc. per metus, nėra tinkama priemonė lėšoms kaupti tikslui, kuriam įgyvendinti tų pinigų gali prireikti jau artimiausioje ateityje.

Bandymas „pagauti bangą“ – loterija

Šiuo metu, kai akcijos neteko vidutiniškai 10 proc. savo vertės vos per kelias šių metų savaites, reikia paklausti savęs: ar tai iš esmės paveiks mano ilgalaikius finansinius tikslus?

Tikėtis gauti dviženklę procentinę grąžą akcijų rinkose kiekvienais metais yra naivu. Ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos gali padėti uždirbti 8-9 proc. metinę grąžą, o bet kokia korekcija yra priminimas apie tai, kad grąža visada linkusi grįžti prie vidurkio.

Jei investicinio portfelio strategija rėmėsi nuosekliomis prielaidomis, tuomet ji per ilgesnį laikotarpį padės pasiekti tenkinantį rezultatą. Todėl nepaisant emocinio skausmo, patiriamo stebint savo portfelio vertės sumažėjimą, geriausia, ką galima padaryti šiuo metu − laikytis savo plano ir siekti ilgalaikių tikslų.

Tiems, kas bando aktyviai valdyti savo portfelio alokaciją reaguojant į rinkų bangavimus ir nuolatos perkant ir parduodant vertybinius popierius, verta priminti, kad istorija nežino tokio mažmeninio investuotojo, kuris ilgą laiką aplenkdavo rinką pagal uždirbamą grąžą. Svyruojant rinkoms bandymas išvengti nuostolio ar „pagauti bangą“ yra loterija, o ne investavimo strategija.