Keiskite kalbėjimo manierą
Norite greičiau kilti karjeros laiptais? Tada turite atitinkamai pakoreguoti savo kalbėjimo manierą, vartojamus žodžius ar gestus. Tai gana prieštaringa rekomendacija, tačiau ją išgirsti galima pakankamai dažnai.
Pavyzdžiui, kai kurios karjeros ekspertės siūlo pažeminti balso tembrą, imti kalbėti tvirčiau, užtikrintu tonu, neatsiprašinėjant, tarsi visuomet ruoštumėtės kovoti dėl savo pozicijų. Kitos, priešingai, pataria niekada nekelti balso, o tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, derybų metu pasirinkti itin švelnią kalbėjimo manierą.
Vis dėlto tai, ką sakome, visada yra svarbiau už tai, kaip tai pasakome. Jei jūsų profesija nėra susijusi su vaidyba, darbo vietoje nevertėtų eksperimentuoti su savo balsu ar savyje ieškoti neatrasto aktorės talento. Daugeliu atvejų reikėtų išlikti autentiškai ir dėmesį sutelkti į kalbėjimo turinį, o ne į jo formą.
Aišku, jei reikia skaityti pranešimą ar sakyti kalbą prieš auditoriją, forma taip pat įgyja svarbos. Kadangi viešas kalbėjimas nėra daugelio stiprioji pusė, papildomai pasipraktikuoti šioje srityje tikrai nepakenks. Tačiau net ir šiuo atveju pastangos turėtų būti nukreiptos į kuo natūralesnę ir jums patogesnę kalbėjimo manierą, aiškų minčių ir idėjų perteikimą, o ne dirbtinį bandymą kuo palankiau pateikti save prieš auditoriją.
Imituokite, kol galiausiai pavyks
Arba vaidinkite tol, kol tapsite tuo, kuo norite būti – tai angliškas aforizmas „fake it till you make it“, skatinantis vaidinti ir imituoti pasitikėjimą ir kompetencijas darbe, kol jums iš tikrųjų pavyks pasiekti tokį rezultatą, kokio iš jūsų reikalaujama ar kokio jūs pati norite.
Galbūt šis šūkis tinka motyvuojantiems vaizdeliams socialiniuose tinkluose, tačiau vien tik imituodama sugebėjimus rizikuojate galiausiai nuvilti kitus. Niekas neturi atsakymų į visus klausimus, todėl nereikėtų apsimesti, kad yra kitaip. Paprašyti kitų pagalbos ar palaikymo – tikrai nėra nekompetencijos požymis.
Norint kažką iš tikrųjų nuveikti, prireiks ne tik vaidinti, bet iš tiesų įgyti praktikos. Turėkite drąsos imtis jums nežinomų dalykų, mokykitės iš kolegų, rodykite iniciatyvą. O kai pavyksta padaryti tai, ko siekėte, nesikuklinkite apie tai papasakoti organizacijos nariams.
Turite rasti balansą tarp šeimos ir karjeros
Mūsų kultūroje dėl įvairių priežasčių įprasta tikėtis, kad moteris-motina eina motinystės atostogų, dažniau lieka su vaiku jam sergant, rūpinasi darželio, mokyklos ir būrelių poreikiais. Iš moterų tikimasi, kad jos bus arčiau vaikų ir, apskritai, namų.
Kaip tai suderinti su karjera? Paprasto atsakymo čia nėra, tačiau jei kalbėtume apie idealų balansą ir siekį, kad visi būtų patenkinti, turbūt tektų dirbti apsimetant, kad vaikų neturite, o juos auginti tarsi nedirbtumėte.
Visgi tiesa yra ta, kad viskam laiko, kaip taisyklė, neužtenka, todėl dažnai prireikia kompromisų ir vienam ar kitam dalykui tenka skirti mažiau dėmesio. Tad susidūrus su dilema, kam teikti prioritetą, kiekvieną situaciją reikia vertinti atskirai ir pasielgti taip, kaip tuo metu atrodo teisingiausia.
Vienu atveju tai reikš didesnį dėmesį vaikams ar šeimai, kitu – darbiniams reikalams ir galbūt prašymą antrai pusei, kad ji tuo metu „pavaduotų“ šeimyniniuose reikaluose. Balansas tarp šeimos ir karjeros nėra užfiksuotas rezultatas, tai procesas, kuris niekada nesibaigia.
Todėl rasti, o juo labiau išlaikyti balansą sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad to apskritai nereikia siekti. Pasidžiaukite, kai tai daryti seksis, ir per daug nesigraužkite, jei kartais subalansuoti savo dienotvarkės taip, kaip planavote, nepavyks.
Gerai dirbkite ir būsite pastebėta
Šiame patarime yra dalis tiesos: taip, dirbti reikia gerai. Tačiau norint būti pastebėtai vien tinkamai atlikti savo funkcijų neužteks. Tikimybę būti pastebėtai organizacijoje, ypač didesnėje, padidina du dalykai – gebėjimas pristatyti pasiektus rezultatus ir turimas mentorius.
Pirmiausia, dar per darbo pokalbius neretai pasireiškia tendencija, kad moterys linkusios nuvertinti savo kvalifikaciją, o vyrai ją dažniau sureikšmina. Šis dėsningumas būdingas ir įsidarbinus, todėl jei apie savo pasiekimus iki šiol vengdavote kalbėti arba juos laikydavote nevertais pagyrų, reikėtų keisti požiūrį ir išnaudoti progas apie tai pasisakyti.
Antras dalykas yra mentorius, tai yra, labiau patyręs ar aukštesnes pareigas užimantis kolega, kuris gali suteikti žinių apie efektyvius darbo metodus, papasakoti apie organizacijos vidinį gyvenimą, padėti tobulinti reikalingus įgūdžius. Kokią įtaką jis gali turėti karjeros krypčiai?
Mentorius gali paskatinti ryžtis didesnei profesinei atsakomybei ar paagituoti už jus, kai atsiranda galimybė užimti aukštesnes pareigas. Tiesa, ne visos organizacijos priskiria mentorius naujiems darbuotojams, bet tai neturėtų tapti kliūtimi susirasti „neformalų“ sąjungininką, kuris dalintųsi savo patirtimi organizacijoje ir jus palaikytų.
Stenkitės pritapti
Skamba kaip pasiteisinanti taktika, juk daugelyje organizacijų mus samdo tam, kad atliktume apibrėžtą funkciją ir pasiektume organizacijai reikalingų rezultatų. Vis dėlto taip yra tik iš dalies, nes didžiausią proveržį lemia papildomos pastangos, nestandartiniai sprendimai ir drąsa veikti kitaip ar prisiimti daugiau atsakomybės.
