Išvadą šiuo klausimu praėjusią savaitę paskelbė ESTT generalinis advokatas Nicholas Emiliou, pateikdamas nuomonę, jog bendro prekėms TARIC kodo gali pakakti, jeigu nežinomos jokios kitos atitinkamų prekių savybės.
Generalinio advokato išvada ESTT nesaisto ir neįpareigoja, todėl galutinę poziciją pateiks ESTT.
Nustatant vertę lygintos nepanašios prekės
Dėl prejudicinio sprendimo nagrinėjamoje byloje į ESTT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Byla šalies administraciniuose teismuose pradėta nagrinėti dar 2013 m., kuomet Vilniaus teritorinė muitinė atliko vienos bendrovės veiklos patikrinimą, susijusį su prekių importu, ir nepripažino deklaruotos prekių sandorio vertės bei perskaičiavo importo mokesčius.
Importuotų prekių muitinę vertę muitinė nustatė naudodama Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (PREMI) duomenų bazėje esančius duomenis apie kito importuotojo deklaruotas tokio paties pavadinimo, tokio paties TARIC kodo, tos pačios kilmės šalies, tačiau nepanašias importuotas prekes.
Bendrovė užginčijo muitinės sprendimus, siekdama įrodyti, kad jos prekes sulyginus su panašiomis prekėmis, jokių kainų skirtumų nebūtų atsiradę ir muitinė nebūtų galėjusi perskaičiuoti didesnių importo mokesčių.
ESTT pateiktas išaiškinimas bus aktualus ne tik konkrečiai bylą pradėjusiai bendrovei, bet ir visiems Lietuvos bei ES importuotojams, nes įneš aiškumo dėl nepanašių, tačiau vienodu TARIC kodu klasifikuotų prekių lyginimo prekių muitinei vertei nustatyti. Prekių sandorio vertė tiesiogiai lemia importo mokesčius, todėl importuotojams labai svarbus aiškumas ir skaidrumas muitinės patikrinimų metu, kai suabejojama importuotojų deklaruotomis vertėmis.
Kokių pokyčių galėtų tikėtis importuotojai?
Šiuo metu muitinė, nustatydama prekių muitinę vertę, apsiriboja jų verčių palyginimu su PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Tokiu atveju neįvertinami duomenys, sukaupti Bendrijoje. Tai reiškia, kad jei konkrečių prekių importų Lietuvoje mažai, o į europinius neatsižvelgiama, tai gali lemti neigiamas pasekmes importuotojui tokiu atveju, kai į Lietuvą importuotos prekės aukštomis kainomis, kurios ženkliai skiriasi nuo Europos importuotojų kainų.
Generalinis advokatas išvadoje nurodė, kad būtų buvę geriau išnagrinėti visos Sąjungos duomenis, susijusius su prekių importu tam tikru laikotarpiu. Platesnės apimties duomenų analizė suteiktų importuotojams daugiau tikrumo ir saugumo, leistų išvengti klaidų tais atvejais, kai vos keli importai Lietuvoje nesuteikia reprezentatyvių duomenų.
Iš muitinės turėtų būti reikalaujama išsamesnio tyrimo ir papildomų veiksmų – muitinė patikrinimų metu privalėtų surinkti duomenis apie palyginamąsias prekes, kurie leistų nustatyti tų prekių charakteristikas, sudėtines medžiagas, funkcijų tapatumą, komercinį pakeičiamumą ir panašiai. Importuotojams tokia aiški ir reglamentuota tvarka padėtų sumažinti biurokratinę naštą, lengviau apginti savo poziciją ginčo atveju, suteiktų daugiau tikrumo ir saugumo.
