Lietuvos BVP šiuo metu yra 4 % didesnis negu 2019 m. pabaigoje, Estijos – 5,1 %, o Latvijos 2021 m. trečią ketvirtį buvo 1,7 % didesnis nei 2019 m. ketvirtą ketvirtį, nors visos euro zonos BVP vis dar yra 0,3 % mažesnis negu prieš COVID-19 pandemiją. Įdomu tai, kad 2021 m. Baltijos šalių ekonomika augo dar sparčiau, nei buvo prognozuota prieš antrąją ir trečiąją pandemijos bangas. Tai rodo tiek verslo gebėjimą prisitaikyti prie naujos situacijos, tiek valstybės paramos ekonomikai svarbą. Visgi ekonomika atsigauna netolygiai, o plataus masto pasaulinės paramos ekonomikai priemonės vis labiau prisideda prie kainų augimo. Taigi svarbiausias 2022 m. ekonomikos iššūkis, mano vertinimu, bus sėkmingai pažaboti infliaciją, ir tai reiškia, kad tretieji COVID-19 pandemijos metai skirsis nuo pirmųjų dvejų. Visgi nėra pagrindo manyti, kad ekonomika sustos augusi.

Pasaulio ekonomikoje netrūksta gerų naujienų, tačiau kylanti infliacija tapo nemalonia staigmena. Verslo nuotaikos pirmaujančiuose pasaulio ūkiuose yra geros, pasaulinė prekyba ir nauji pramonės užsakymai auga, o nedarbas JAV ir Europoje artėja prie prieškrizinio lygio. Agentūros „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. JAV ekonomika bus didesnė, negu prognozuota prieš COVID-19 pandemiją, o euro zonos ekonomika susigrąžins ankstesnę augimo trajektoriją. Toks spartus atsigavimas po tokio didelio ūkio nuosmukio būtų unikalus įvykis pasaulio ekonomikos istorijoje. Visgi iššūkių pasaulio ekonomikai neabejotinai daugėja. Sparčiai didėjanti infliacija, energetikos krizė Europoje, lėčiau augantis Kinijos ūkis ir suirutė Kinijos nekilnojamojo turto sektoriuje, taip pat geopolitinė įtampa ir spartus COVID-19 omikron atmainos plitimas – tai reikšmingi pavojai, kurie 2022 m. turės įtakos ir pasaulio ekonomikai, ir Baltijos šalims. Be abejo, gera žinia ta, kad esamos COVID-19 vakcinos vis dar apsaugo nuo sunkios formos ligos. Visgi vakcinos nėra tobulos, todėl valstybės priverstos įvesti naujus apribojimus, o Kinijos bandymai visiškai sustabdyti viruso plitimą savo šalyje gali sukelti naujų tiekimo grandinės sutrikimų. Tikėtina, jog ribota gamyba ir nemažėjanti paklausa gali lemti, kad būsimos COVID-19 vakcinos bangos ne sulėtins, o paskatins pasaulinį kainų augimą.

Infliacija šiuo metu yra didžiausia pasaulio ekonomikos problema. Po ilgo mažos infliacijos laikotarpio, trukusio nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės, 2021 m. infliacijos tempas ir jos pastovumas neabejotinai buvo vienas didžiausių netikėtumų ekonomistams ir centriniams bankams. Prie spartaus, bet netolygaus pasaulio ekonomikos atsigavimo prisidėjo didelis biudžeto deficitas, rekordiškai mažos centrinių bankų palūkanų normos ir didėjanti pinigų pasiūla. Ribotos galimybės naudotis paslaugomis gerokai padidino prekių vartojimą, todėl kilo įvairių išteklių, pramonės žaliavų ir transporto paslaugų pasaulinės kainos. Istorija rodo, kad vien tik kylančios išteklių kainos paprastai nesukelia ilgalaikio infliacijos padidėjimo, o, išskyrus kai kurias išimtis, pasaulinės gamtos išteklių kainos šiuo metu tik šiek tiek viršija 2011 m. pasiektas aukštumas. Tačiau pradiniai lūkesčiai, kad infliacija ims sparčiai mažėti, nepasitvirtino, o staigiai kylančios išteklių, pavyzdžiui, trąšų, kainos jau dabar sudaro sąlygas toliau augti vartotojų kainoms 2022 metais.

Didelį pavojų Europos ekonomikai augti kelia ir energetikos krizė. Dėl netolygaus ir spartaus ūkio atsigavimo, reikšmingų paramos ekonomikai priemonių ir politinių bei klimato veiksnių sutapimo nuo 2021 m. vasaros energijos kainos Europoje labai smarkiai išaugo. Palyginti su ankstesniais metais, elektra Europoje pabrango 3–5 kartus, o gamtinių dujų kainos naftos ekvivalentu pasiekė 150–200 JAV dolerių už barelį. Gamtinių dujų atsargos Europoje šiais metais yra gerokai mažesnės nei ankstesniais, energijos paklausa yra palyginti neelastinga, o iki žiemos pabaigos liko dar keli mėnesiai, per kuriuos atsargos gali rekordiškai sumenkti. Staigus energijos kainų kilimas šiais metais pastebimas ir Azijoje, kurioje padidėjo konkurencija dėl gabenamų suskystintųjų gamtinių dujų. Tuo pačiu metu 2021-aisiais Europoje sumažėjo vietos gamtinių dujų gavyba, o klimato sąlygos Europoje per pastaruosius metus nebuvo palankios energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Tikėtina, kad Rusija taip pat pasinaudos šia situacija, siekdama savo politinių tikslų dėl „Nord Stream 2“ ir Ukrainos, nes 2021 m. gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos į Europą taip pat sumažėjo. Tiesa, dėl šiltesnių orų sausio pradžioje ir suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo iš JAV dujų kainos Europoje kiek nukrito, o pasibaigus žiemai padėtis turėtų dar labiau pagerėti. Visgi 2022 m. vasaros ir rudens gamtinių dujų ateities sandorių kainos vis dar yra maždaug 3 kartus didesnės nei pastaraisiais metais. Be to, kelios Europos šalys uždaro atomines elektrines ir atsisako anglių – tai reiškia, kad ateityje jos taps dar labiau priklausomos nuo gamtinių dujų. Todėl tikėtina, kad ilgainiui visa Europa susidurs su didesnėmis ir nepastovesnėmis energijos kainomis.

Dabartinis pasaulio ekonomikos augimo ciklas gali būti trumpesnis nei ankstesnis. Nors pasaulinę infliaciją šiuo metu lemia cikliniai veiksniai, mažėjantis nedarbas, didėjantis darbo užmokestis, deglobalizacija ir pokyčiai, kurių reikia imtis siekiant klimato tikslų, veikiau yra struktūriniai veiksniai. Kuo ilgiau infliacija išliks aukšta, tuo didesnė rizika, kad ji taps nuolatinė. Išsivysčiusios šalys 2022 m. susidurs su dideliu iššūkiu – pažaboti infliaciją nesukeliant pavojaus ekonomikai atsigauti. Remdamosi finansų rinkų lūkesčiais, JAV 2022 m. gali 3–4 kartus padidinti palūkanų normas, ir net Europos centrinis bankas gali pradėti mažinti neigiamas palūkanų normas. Be to, per COVID-19 pandemiją padidėjo skolų lygis, o augančios palūkanų normos padidintų skolos tvarkymo išlaidas, todėl finansų rinkose taip pat pasirodė pirmieji požymiai, kad ūkis gali augti lėčiau. Paramos ekonomikai priemonių mažinimas kartu su į įprastą lygį grįžtančia vartotojų paklausa gali reikšti ir lėtesnį pasaulio prekybos augimą. Todėl, mano nuomone, prognozuoti ekonomikos raidą 2022 m. antrą pusmetį reikėtų daug atsargiau.

Galima pagrįstai teigti, kad Baltijos šalių ekonomika 2022 m. ir toliau sparčiai augs. Pasaulinė prekių paklausa tebėra didelė, atsargų lygis daugelyje sektorių yra palyginti mažas, o gamybos ir tiekimo grandinės tebėra labai perkrautos. Iki šiol Baltijos šalių gamintojai sugebėjo sėkmingai pasinaudoti didėjančia išorės paklausa, todėl, mano manymu, tikėtina, kad ir 2022 m. pirmą pusmetį pramonė augs gana sparčiai. Kartu šiuo metu nėra priežasčių, dėl kurių šiemet neturėtų toliau augti paslaugų sektoriai, kuriems COVID-19 neturi tiesioginio poveikio, pavyzdžiui, IT, profesinės ir verslo paslaugos. ES ekonomikos gaivinimo fondų lėšų 2022 m. sulauks statybų sektorius, nemažas potencialas slypi ir įvairiuose paslaugų sektoriuose, kuriems vis dar taikomi COVID-19 apribojimai. Tikėtina, kad infliacija aukščiausią lygį pasieks 2022 m. pirmaisiais mėnesiais, o antrą pusmetį sulėtėjęs vartojimo prekių kainų augimas sumažins neigiamą spaudimą vartotojams. Todėl, remiantis mano dabartinėmis prognozėmis, 2022 m. Baltijos šalių BVP galėtų kilti 3,5–5 procentais.

Baltijos šalyse vartojimo prekių kainos per pastaruosius metus augo sparčiau, nei ekonomistai spėjo tikslinti prognozes. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008–2009 m. ir kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvoje ir Estijoje vartotojų kainų augimas viršijo 10 %, o Latvijoje infliacija prie 10 % gali priartėti 2022 m. pradžioje. Energijos ir maisto produktų dalis Baltijos šalių vartojimo krepšelyje yra didelė, todėl esame jautresni pasauliniams kainų svyravimams. Šiuo metu daugiau kaip pusę infliacijos Baltijos šalyse lemia kylančios degalų, elektros, gamtinių dujų ir šilumos kainos. Energijos krizę Europoje paskatino daug priežasčių, tačiau tikėtina, kad dabartinis rekordinis kainų lygis bent iš dalies bus laikinas, ir 2022 m. pabaigoje infliacija Baltijos šalyse sumažės. Tačiau pastaraisiais mėnesiais infliacija išsiplėtė, todėl energijos kainų normalizavimas nebesustabdys bendro kainų augimo arba bent jau sustabdys ne iš karto. Šiuo metu gamintojų kainų infliacija Baltijos šalyse viršijo 20 %, ir išlieka didelis spaudimas perkelti kainų augimą vartotojams. Brangstanti energija dar ne visiškai atsispindi galutinėse kainose, o verslininkai turi susitaikyti su gana sparčiai kylančiu darbo užmokesčiu, nes darbingo amžiaus gyventojų toliau mažėja, o atlyginimų didėjimas jau seniai lenkia našumo augimą. Tai verslą skatina vis dažniau galvoti apie kainų didinimą. Be to, šiuo metu kelti
kainas yra palyginti lengva, nes ir vartotojai, ir verslininkai žino, kad infliacija auga, todėl jiems nereikia aiškinti kainų kilimo priežasčių.

Nedarbas Baltijos šalyse artėja prie prieš pandemiją buvusio lygio, o darbo rinka vėl kaista. Per COVID-19 pandemiją nedarbas Baltijos šalyse padidėjo, tačiau 2022 m. lapkritį nedarbas Estijoje sumažėjo 5 %, o Latvijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 7,3 % ir 6 %. Vidutinis darbo užmokestis per pirmus tris 2021 m. ketvirčius Estijoje padidėjo 6,7 %, Lietuvoje ir Latvijoje – daugiau kaip 10 procentų. Artimiausiu metu darbo jėgos trūkumas greičiausiai bus jaučiamas paslaugų sektoriuose, nes darbuotojai perėjo į kitus ekonomikos sektorius, kurie per COVID-19 pandemiją išaugo. Atsižvelgiant į kitų metų infliacijos prognozę, ekonomikos augimą ir nedarbo lygį, vidutinis darbo užmokestis 2022 m. gali augti 7–8 procentais.

Šiemet teigiamų netikėtumų ekonomikoje galimybė mažesnė nei ankstesniais metais. Per COVID-19 pandemiją Baltijos šalių ekonomikos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, tačiau 2022-aisiais gali būti kitaip. Nuo 2021 m. vidurio Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės 2022 m. buvo kelis kartus sumažintos, o infliacija ir toliau auga sparčiau, nei tikėtasi. Didėja ir rizika ekonomikai. Auganti infliacija ir energetikos krizė Europoje daro neigiamą poveikį ir vartotojams, ir įmonėms, o gamtinių dujų ateities sandorių kainos 2022 m. antram pusmečiui šiuo metu yra apie 3 kartus didesnės nei pastaraisiais metais. Tai reiškia, kad antrą pusmetį energijos kainos Baltijos šalyse gali toliau augti. Pagal mano prognozes, jei dabartinis kainų lygis išliks ilgiau, Baltijos šalių BVP ateinančiais metais gali augti 2–4 procentiniais punktais mažiau, nei prognozuojama dabar. Be to, 2022 m. ne tokia palanki gali būti ir išorinė aplinka. Infliacija yra ne tik ekonominė, bet ir politinė problema, kuri gali reikšti mažesnę paramą ūkiui. Šiais metais JAV didins palūkanų normas. Pasaulinė skolos našta yra didelė, o finansų rinkos jau pradeda signalizuoti apie lėčiau augančią pasaulio ekonomiką. Baltijos šalyse taip pat reikės mažinti biudžeto deficitą, o Latvijoje po rudenį įvyksiančių parlamento rinkimų galimybės manevruoti biudžeto srityje greičiausiai bus labai menkos. Pasaulinėje pramonėje tokia didelė prekių paklausa vargu ar bus tvari, o Lietuvos ir Kinijos nesutarimai gali neigiamai paveikti Lietuvos pramonę. Todėl, mano nuomone, 2022 m. antrą pusmetį ekonomikoje gali būti nemalonių netikėtumų.