„Omnibus“ direktyvą įgyvendinančiuose Lietuvos įstatymuose įtvirtintos reguliavimo naujovės yra reikšmingos ne tik vartotojams, kurių teisių apsauga žymiai išplečiama, bet ir verslui, kuriam atsiranda dar daugiau įsipareigojimų, ypač atgrasančių sankcijų rizika. Nuotolinę prekybą vykdančioms įmonėms, elektroninių prekyviečių (platformų) valdytojams, mažmeninės prekybos įmonėms, maisto ir plataus vartojimo prekių gamintojams, platintojams, importuotojams dar yra beveik keturi mėnesiai laiko efektyviai pasirengti svarbiausioms reguliavimo taisyklėms.
Svarbiausios reguliavimo naujovės Lietuvos verslui:
• suvienodintos sumažintų prekių kainų, nuolaidų skelbimo viešojoje erdvėje taisyklės ES;
• reikalavimas nurodyti pardavėjo statusą ir vartotojams taikomas teises elektroninėse prekyvietėse;
• draudimas pateikti ir naudoti fiktyvius vartotojų atsiliepimus ir rekomendacijas apie tariamai jų įsigytas prekes elektroninėse prekyvietėse;
• draudžiamos bilietų perpardavinėtojų manipuliacijos kainomis, naudojant tam skirtą specialią programinę įrangą;
• reikalavimas nurodyti prekių pasiūlymų reitingavimo (eiliškumo) kriterijus;
• bet kokios „dvejopos“ kokybės produktų pateikimo, siūlymo ar pardavimo vartotojams ES draudimas;
• nustatytas reikalavimas kainos individualizavimui taikant algoritmus;
• reikšmingai didinamos baudos už vartotojų teisių pažeidimus ir nesąžiningą komercinę veiklą. Pavyzdžiui, padarius plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą ir priežiūros institucijoms pripažinus tokius verslo subjekto veiksmus nesąžininga komercine veikla, skiriamos baudos dydis siektų iki 4 proc. pažeidimą padariusio verslo subjekto metinės apyvartos arba iki 2 mln. eurų, jei šis nepateiktų informacijos apie savo metines pajamas.
Naujos ES rekomendacijos dėl siūlomų prekių kainų ir nuolaidų skelbimo
2021 m. gruodžio 29 d. Europos Komisija paskelbė ES valstybėse ilgai lauktą rekomendacinį dokumentą – Komisijos pranešimą dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas. Europos Komisija oficialiai pristatė ES valstybėse skelbiamų prekių kainų, taikomų nuolaidų ir akcijų aiškinimo ir taikymo gaires (Gairės). Gairės artimiausiu metu turėtų būti komunikuojamos ir Lietuvoje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų atnaujinti aktualią informaciją verslininkams dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo ir dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) dėl kainų ir nuolaidų nurodymo Lietuvoje.
Analizuojant „Omnibus“ direktyvos reikalavimus ir naujas Gaires apie skelbiamų sumažintų kainų, nuolaidų ir akcijų reguliavimą, išskirtinos svarbiausios rekomendacijos verslui:
Pirma, pardavėjui skelbiant informaciją apie prekių kainos sumažinimą būtina nurodyti referencinę „ankstesnę“ prekės kainą. „Ankstesne“ prekės kaina laikoma paskutinė mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki jos sumažinimo. Preziumuojama, kad 30 dienų laikotarpis pakankamas, siekiant „užfiksuoti“ konkrečios prekės referencinę „ankstesnę“ kainą, realiai taikytą pardavėjo. Tai nebūtų tik rinkodaros priemonė, kuria siekiama paveikti vartotojų ekonominį elgesį ir paskatinti įsigyti prekę už tariamai sumažintą kainą arba gauti sutaupymo naudą. Kiek toks lūkestis teisiškai pagrįstas, artimiausiu metu atsakys „Omnibus“ direktyvą įgyvendinančių teisės aktų taikymo praktika.
Antra, yra šios taisyklės taikymo išimčių. Reikalavimas netaikomas greitai gendantiems produktams, greitai savo prekinę vertę prarandančioms prekėms.
2021 m. spalio mėn. patvirtintas Rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašas, suformuluoti pakankamai aiškūs ir objektyvūs priskyrimo prie tokių produktų požymiai ir kriterijai, tačiau nėra teisinio aiškumo, kokios ne maisto prekės rinkos priežiūros institucijų bus traktuojamos kaip „prekinę vertę greitai prarandančios prekės“. Jų pavyzdinio ar bendro sąrašo nėra nustatyta nei Lietuvoje, nei ES mastu. Muitinės departamento 2012 m. patvirtintame greit gendančių prekių sąraše, taikomam tokių prekių vežimo teisiniame reguliavime, paminėtos tik gyvos gėlės, augalai, laikraščiai, žurnalai, periodiniai leidiniai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai bus sprendžiama, ar konkreti ginčo ne maisto prekė priskirtina greitai prekinę vertę prarandančių prekių reguliacinei grupei. Aptariamose Gairėse taip pat nėra įtvirtinto bent pavyzdinio greitai prekinę vertę prarandančių prekių sąrašo, objektyvių jų požymių, aprašomųjų kriterijų. Gairėse pateikiamas vienas pavyzdys, paaiškinantis, kad „prekinę vertę greitai prarandančiomis prekėmis“ negali būti laikomos prekės, kurios „dėl savo fizinės sudėties ir savybių nėra greitai gendančios, o tik „nustoja galioti“ komercine prasme, pavyzdžiui, sezoniniai drabužiai“. Apibendrinant manytina, kad verslo subjektai kiekvienu atveju turės vertinamuoju požiūriu spręsti, ar konkreti ne maisto prekė galėtų būtų traktuojama praktikoje kaip „greitai savo ekonominę vertę prarandančiu daiktu“. Tai aktualu, siekiant išparduoti pakankamai trumpalaikio poreikio ar specializuotas prekes: „Valentino dienos“, „Kalėdų“ atributiką, „prekes, gamintojo sufasuotas į specialią teminę „kalėdinę“ pakuotę ir pan.
Trečia, „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklė taikoma išimtinai daiktams, suprantamiems kaip „prekė“ ir netaikoma „paslaugoms“, įskaitant skaitmenines paslaugas arba skaitmeninį turinį. Tačiau praktikoje bus atvejų, kai prekės kaina bus susieta su paslaugos teikimu, pavyzdžiui, bus taikoma žemesnė prekės kaina, jei vartotojas kartu pasirenka sudaryti terminuotą sutartį su paslaugų planu, t. y. įsigyjama prekė susieta su paslauga (pvz., telefono ir pasirenkamo telefono ryšio plano paslaugos rinkinys). Tokiu atveju, tikėtina, kad „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklė bus taikoma, o nurodant kainos sumažinimą reikės lyginti su referencine „ankstesne“ tos pačios prekės su paslauga kaina.
Ketvirta, aptariama taisyklė bus netaikoma laipsniško kainų mažinimo atveju. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo kainos sumažinimo. Taisyklė griežta – tokiu atveju tos pačios prekės kaina turi būti palaipsniui mažinama be pertrūkių. Laikantis šios išimties, galima „braukti“ pradinę didžiausią prekės kainą. Tokia nuostata įtvirtinta ir Gairėse.
Penkta, „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklė netaikoma, kai siekiama pranešti apie naujų rinkai pristatomų prekių (angl. „new arrivals“) kainų sumažinimą. Tokiu atveju, akcinė prekės kaina būtų lyginama su mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per faktinį prekės taikymo laikotarpį iki kainos sumažinimo.
Šešta, Gairėse nurodoma, kad reikalavimas netaikomas „bendriems rinkodaros teiginiams, kuriais reklamuojamas pardavėjo pasiūlymas, lyginant jį su kitų pardavėjų pasiūlymais, tačiau nesudarant kainų sumažinimo įspūdžio, pavyzdžiui, „geriausios / mažiausios kainos“. Visgi pastebėtina, kad savo ir konkuruojančių verslo subjektų parduodamų prekių kainų palyginimui būtų taikomi kitų teisės aktų, pavyzdžiui, Reklamos įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, reikalavimai ir ribojimai.
Septinta, reikalavimas netaikomas pardavėjo klientų lojalumo programoms, pavyzdžiui, nuolaidų kortelėms arba čekiams, suteikiantiems teisę vartotojui naudotis nuolaida visiems pardavėjo produktams arba nustatytam produktų asortimentui ilgesnį nepertraukiamą laikotarpį (pavyzdžiui, pusę metų, metus) arba leidžiantiems kaupti kreditus (taškus) būsimiems pirkiniams. Be to, Gairėse pabrėžiama, kad taisyklės netaikomos ir „faktiniam prie individualių poreikių pritaikytam kainų sumažinimui, kurio pobūdis nėra toks, kad jo atžvilgiu būtų pranešama apie kainų sumažinimą. Tipiškas tokio kainų sumažinimo pavyzdys – kai vartotojas iš anksto įsigyja prekę iš atitinkamo pardavėjo, pavyzdžiui, kai pirkdamas vartotojas gauna „20 % nuolaidos“ kuponą, galiojantį kitam pirkiniui iki mėnesio pabaigos. Aptariama ir daugiau „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklės netaikymo pavyzdžių, kai „nuolaidos yra suteikiamos tam vartotojui ypatingomis progomis, pavyzdžiui, dalyvaujant lojalumo programoje arba vartotojo santuokos ar gimtadienio proga, taip pat nuolaidos yra taikomos pirkimo metu, apie kurias vartotojams nebuvo „pranešta“ iš anksto“.
Pažymėtina, kad Gairėse griežčiau nei Lietuvos taikytoje praktikoje reguliuojamas kainų sumažinimas, kuris skelbiamas kaip asmeninis, bet iš tiesų siūlomas ar skelbiamas bendrai visiems galimiems vartotojams. Pavyzdžiui, pardavėjas siūlo ar dovanoja „čekius“, nuolaidų kodus visiems galimiems elektroninės prekyvietės (platformos) ir (ar) fizinės parduotuvės vartotojams, indikuodamas reklamoje „šiandien 20 proc. nuolaida naudojant kodą „Žiema“ ar „šį savaitgalį 20 proc. nuolaida visoms prekėms tik lojaliems klientams“. Tokiu atveju, konkretus nuolaidos kodas ar lojalumo programa būtų prieinama visiems ar daugumai vartotojų, ji neindividualizuota, todėl „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklė būtų taikoma ir reikėtų nurodyti „mažiausią viešai prieinamą kainą per pastarąsias 30 dienų“.
Aštunta, „brauktų kainų“ skelbimo reikalavimai taikomi bet kokiomis priemonėmis skleidžiamam reklaminiam turiniui apie kainų sumažinimą visose prekių platinimo grandinėse, pavyzdžiui, vaizdinei, garsinei reklamai, pranešimams internete, kainoms, skelbiamoms nuotolinės prekybos vietose, elektroninėse prekyvietėse (platformose), kainų juostoms, iškaboms fizinėse parduotuvėse, kainų leidiniams ir t. t. Tačiau Gairėse aiškiai įvardijama, kad šie reikalavimai netaikomi „tarpininkams“, kurie tik kaupia ir pateikia informaciją apie kitų pardavėjų siūlomas kainas (kainų palyginimo platformos). Taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, jei tarpininkas būtų faktinis prekių pardavėjas arba jas parduotų kito pardavėjo vardu.
Devinta, Gairėse įtvirtinama, kad reikalavimai dėl „brauktų“ kainų skelbimo bus „taikomi ir už ES ribų įsisteigusiems prekiautojams, kurie tiesiogiai parduoda prekes ES vartotojams, įskaitant prekiautojus, siūlančius prekes per platformas. Sveikintina, kad Europos Komisija akcentuoja, kad nebus dvigubų standartų ES ir trečiųjų šalių pardavėjams, galimos nesąžiningos konkurencijos, ypač varžantis dėl siūlomų pardavimo kainų pranašumo ir reklaminio turinio skelbimo nuotolinėje prekyboje.
Tikimasi, kad šios Gairės įneš daugiau aiškumo verslo subjektams, reklamos skleidėjams, skelbiantiems apie sumažintas prekių kainas, nuolaidas, akcijas, ir kartu užtikrins, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl tariamų, galimai fiktyvių nuolaidų taikymo. Kainų palyginimai, taikomos akcijos ir nuolaidos išliks teisėta priemone išreikšti prekių pasiūlymo privalumus ir bus naudingi vartotojui. Pabrėžtina, kad naujos rekomendacijos nedaro įtakos pardavėjų teisei savo nuožiūra nustatyti parduodamų prekių kainas, jas mažinti ir taikyti nuolaidas.
