Trumpai tariant, nusikaltimai prieš aplinką, arba taip vadinamas ekocidas, bus kriminalizuotas. Teisėsaugos institucijos gaus daugiau palaikymo ir paspirties, bausmės bus griežtesnės, o ir atsakomybė už nusikaltimą nepasibaigs ties valstybės siena.
Ekocido nusikaltimo apibrėžtį 2021 m. birželį paskelbė fondo „Stop Ecocide Foundation“ ekspertai, o pernai gruodį Belgijos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria, be kita ko, nutarė siūlyti Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje ekocidą pripažinti nusikaltimu. Svarstoma ir galimybė ekocidą įtraukti ir į Belgijos baudžiamąjį kodeksą.
Kol kas palikime nuošalyje svarstymus, kokius įrankius patys jau turime ir kaip efektyviai gebame juos panaudoti saugodami savo aplinką bei ekosistemas nuo žudančios taršos ir kito nepageidaujamo poveikio. Kur kas svarbesnė ES siunčiama žinia tiems, kas aplinkos netausoja.
Pirma, pripažįstama, kad problema yra ne nacionalinė, o tarptautinė. Antra, tolerancijos numojantieji ranka į klimato krizę gali nebesitikėti, nes akivaizdu, kad perauklėjimas vyks ne tik minkštuoju, bet ir kietuoju būdu.
Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad ekstremalių orų sąlygų ir su klimatu susijusių įvykių poveikis vien Lietuvoje 1980-2019 metais siekė beveik 1,4 mlrd. eurų ir kainavo 74-ias gyvybes.
Aplinkos pokyčius bei akivaizdžią taršą ne visada galime pamatyti plika akimi kaip, pavyzdžiui, išpiltus tepalus, kalnus senų padangų nuošalesnėse vietovėse ar plaučiais pajusti nesisklaidantį smogą. Didelį galvos skausmą kelia vien tai, kaip iš nuotekų pašalinti tokias pavojingas medžiagas, kaip ftalatai, bei kaip įtikinti gyventojus ir restoranus bent jau riebalų nepilti tiesiai į kanalizaciją.
Vis tik reikia pastebėti, kad visuomenė į didelius aplinkos taršos atvejus žvelgia nepalankiai. Galima džiaugtis tokiu sąmoningumu, tačiau kartu jis kelia lūkesčius sprendimus priimančioms institucijoms, ar teršėjai išties sulauks, gyventojų vertinimu, adekvačių padarinių.
2019 m. Alytus. Viena didžiausių šalyje ekologinių nelaimių tapo spalio 16 dieną kilęs milžiniškas gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Gaisras truko dešimt dienų, vėjai nuodingus dūmus sklaidė po miestą ir jo apylinkes, o gaisro padaryta žala, manoma, perkopė 10 mln. eurų.
2020 m. Klaipėda. Sausį aptiktas garsusis „Grigeo Klaipėda“ vamzdis, kuriuo į Kuršių marias tekėjo teršalai. Kalbėta ir apie įmonės įtariamai padarytą milžinišką 60 mln. eurų žalą. Šią savaitę byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, o tarp galimų scenarijų: laisvės atėmimo bausmės atsakingiems asmenims, milijoninė bauda įmonei ir net jos likvidavimas.
Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais, sienas peržengianti oro, vandens ar dirvožemio tarša – nėra taip svarbu, kas mums taps kita katastrofa, nes pagrindinis tikslas ir noras, kad tokių katastrofų išvis nenutiktų.
Kaip bebūtų, naujoji ES svarstoma direktyva yra mūsų, kaip šalies, šansas parengti visais lygiais veiksmingą nacionalinę strategiją, kuri leistų atgrasyti nuo nusikaltimų aplinkai taikant baudžiamąją teisę. Išteklių tam bus, tą žada ir pati Bendrija. O ir kodėl turėtume ginčyti Europos Žaliojo kurso vykdomojo viceprezidento Franso Timmermanso žodžius, kad natūralios aplinkos naikinimas kelia grėsmę mūsų, kaip žmonijos, išlikimui.
