Baigdami antruosius Covid-19 metus jau galime daryti tam tikras išvadas. Ir bene pagrindinė yra ta, jog Lietuvos inžinerinė ir technologijų pramonė pandemiją sugebėjo ne tik „pasikinkyti“, bet ir paversti ją savo nauja stiprybe. Pirminis 2020-ųjų pirmosios pusės šokas buvo sėkmingai įveiktas ir rezultatų „duobė“ išlyginta jau per praėjusias Kalėdas. O šiais metais visi mūsų šalies inžinerinės pramonės sektoriai rodo stipraus ar net labai stipraus augimo ženklus.

Žinoma, oficialių statistikos duomenų dar reikia palaukti ir tik jie bus galutinis teisėjas (juo labiau, kad santykių su Kinija būklė kelia naujus klausimus ateičiai). Tačiau kalbėdamas su LINPRA nariais visuose šalies regionuose girdžiu tą pačią pozityvią nuotaiką: pardavimai auga, užsakymų turime ilgiems mėnesiams į priekį.

Lietuvos inžinerinė pramonė visada gyveno gerai – Lietuvoje aukštosiomis technologijomis paremta gamyba siūlo pasaulinėje rinkoje paklausius produktus, todėl gali užtikrinti didelę veiklos pelno maržą, kuri leidžia siūlyti vienus iš didžiausių vidutinių atlyginimų. Kone visuose šalies regionuose inžinerinės pramonės įmonės savo aukštos kvalifikacijos darbuotojams moka 10-20 proc. (ar net daugiau) didesnes algas už bendrą vidurkį.

Tačiau pandemija buvo tas išorinis didelio masto sukrėtimas, kuris daugelio įmonių vadovams iškėlė klausimą – o ką galime daryti dar geriau? Kur Lietuvos įmonės gali būti dar lankstesnės, aplenkti konkurentus, perkeltine prasme „apversti stalą“ globaliose tiekimo grandinėse ir užimti gerokai solidesnes vietas naujoje situacijoje?

Todėl neatsitiktinai į aukštąsias technologijas orientuotos lietuviškos LINPRA ir „Infobalt“ asociacijos kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK šiemet jau šeštą kartą organizuojamoje konferencijoje toliau analizavo naujausias Pramonė 4.0 tendencijas. Gamybos procesų skaitmeninimas, tiekimo grandinių automatizavimas ir užsakymų sistemų individualizavimas buvo tas sėkmės garantas ir saugiklis, kuris Lietuvos gamybos pramonei (beje, ne vien inžinerijos ar technologijų) leido ne tik išvengti pandemijos spąstų, bet netgi sau naudinga linkme išnaudoti esminius pokyčius rinkoje.

Pastaraisiais metais – kaip niekad anksčiau – išryškėjo naujų technologijų galimybės ir kuriama pridėtinė vertė klientams. Vis labiau ryškėja, jog Pramonė 4.0 jau nebėra tikslas pats savaime. Tai priemonė, siekiant kitų tikslų – efektyvumo, pridėtinės vertės, o jau artimiausioje ateityje bus neatsiejama nuo siekio laikytis žaliosios ekonomikos principų. Lietuvai išgyvenant ekonominių santykių su Kinija atšalimo laikotarpį – tai ir pagalba diversifikuojant eksporto rinkas, keičiant tiekimo grandines.

Suprantama, yra rinkoje ir neatsakytų klausimų. Vienas iš tokių – tai Lietuvos švietimo sistema. Ir ne tiek jos siūlomos paslaugos, galimybės, o visuomenės (ir dar tik būsimų inžinerijos studentų bei darbuotojų) požiūris, prioritetai planuojant ir programuojant šalies ateitį.

Asociacijos LINPRA nariai savo pavyzdžiu rodo, kad verslas nusiteikęs skirti tikrai dideles investicijas jaunimo ugdymui. Jau dabar vykdomos net kelios programos, asociacijos nariai kasmet šimtus tūkstančių eurų skiria tikslinėms studentų stipendijoms. Tai sąmoninga ir tikslinga investicija į ateitį. Kartu tai ir netiesioginis skatinimas valstybei ir švietimo įstaigoms – išnaudokite mūsų gamybos pramonės patirtį, kompetencijas, pasitelkite aukščiausio lygio specialistus, integruokite verslo lyderių galimybes į ugdymo programas.

Nes šiandien per daug aiškius signalus siunčia jaunimo pasirinkimai stojant į aukštąsias mokyklas. Nemokamo aukštojo mokslo bakalauro lygyje sistema akivaizdžiai sekina norinčių studijuoti tiksliuosius mokslus gretas – tūkstančiai jaunuolių renkasi išoriškai patrauklesnes ir lengvesnes studijas siūlančias socialinių mokslų programas. Nenuvertinant socialinių mokslų svarbos galima tik liūdnai konstatuoti, kad, jau dabar aišku, po 3-5 metų Lietuvoje bus kasmet paruošiama keliais tūkstančiais mažiau į technologijas nukreiptų specialistų. Ką tai reiškia šiandien įspūdingą plėtrą rodančiai inžinerinei ir technologijų pramonei? Ogi, rimtus iššūkius ieškant bent bazines tiksliųjų mokslų kompetencijas turinčių specialistų. Jau dabar mūsų sektoriaus įmonės planuoja artimiausiais metais sukurti tūkstančius naujų aukščiausios kompetencijos reikalaujančių darbo vietų. Kas jas užpildys?

Todėl sparčios verslo plėtros ir kokybinio virsmo metais LINPRA nariams vis dažniau tenka imtis, atrodytų, ne itin susijusių švietimo, mokslo populiarinimo ir kitų temų. Būtent ši sritis – jaunimo ugdymo ir tiksliųjų mokslų specialybių populiarinimo – yra iššūkis, kurį savo darbotvarkėje turi inžinerinė pramonė. Ir, nelaukdama niekieno pagalbos, imasi konkrečių priemonių. Tai būtina ruošiantis naujoms rinkos transformacijoms. Kitaip jau po kelerių metų reikėtų konstatuoti sėkmės istorijos pabaigą. Nusiteikimas šio klausimo imtis ir realiai skiriamos investicijos leidžia tikėtis, kad 2022 metais pavyks pasiekti proveržį ir šioje srityje.