Nuo rugpjūčio išlaikome 3,6 proc. Lietuvos BVP augimo kitąmet prognozę. Kitų institucijų prognozės šiuo metu yra gana panašios. Toks prognozuojamas šalies ekonomikos augimas yra panašus į potencialaus BVP augimo tempą, o tai rodo, kad prognozės nėra jau tokios ir optimistinės. 2021 metams artėjant į pabaigą, matome daugiau veiksnių, dėl kurių Lietuvos ekonomika kitąmet augtų lėčiau, o ne sparčiau, negu tikimės. Tačiau slapta galima viltis, kad, kaip ir anksčiau, Lietuvos verslas greitai ir kūrybiškai reaguos į besikeičiančias aplinkybes ir kitąmet vėl ekonomikos augimas viršys lūkesčius.

Infliacijos įtaka ekonomikai bus didžiausia metų pradžioje

2021 metų pradžioje būta vilčių, kad žaliavų kainų šuolis ir tiekimo grandinės trikdžiai bus laikini ir šiemet viskas susitvarkys. Bet iš tiesų kiekvieną mėnesį padėtis darėsi sudėtingesnė, ir gruodį elektros bei gamtinių dujų kaina biržoje mušė naujus rekordus. Pavyzdžiui, gruodį vidutinė elektros kaina biržoje jau yra daugiau negu keturis kartus didesnė negu prieš metus. Verslas energetinių išteklių kainos šuolį pajuto daug anksčiau negu gyventojai. Lietuvoje lapkritį metinė vartojimo prekių ir paslaugų infliacija buvo 9,2 proc., tačiau ji būtų kur kas didesnė, jeigu nebūtų reguliuojamos elektros ar gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.

Akivaizdu, kad pirmą kitų metų ketvirtį elektros, gamtinių dujų, šilumos kainos išliks istoriškai labai didelės, todėl valdžia turi būti pasiruošusi reaguoti į situaciją, jeigu energetiniai ištekliai dar brangs. Lapkritį teigėme, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks 5,4 proc., tačiau tikimybė, kad jis bus didesnė, negu prognozavome, kas dieną auga.

Infliacija 2021 metais didesnės įtakos gyventojų vartojimo mastui dar beveik nedarė. Šiemet gyventojai taupė mažiau, tačiau taupymo norma buvo didesnė negu metais prieš pandemiją. Pagal mažmeninės prekybos augimą nuo pandemijos pradžios Lietuva išlieka Europos Sąjungos šalių trejetuke. Buvo daug diskusijų ir prieštaravimų dėl galimybių paso neigiamos įtakos prekybininkų apyvartai, tačiau rezultatai to nepatvirtino. Kitąmet mažmeninė prekyba lyginamosiomis kainomis bus kur kas lėtesnė ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad tikimės, jog sparčiau didės paslaugų vartojimo mastas.

Kas gali pristabdyti būsto kainų ralį?

Būsto kaina lapkritį buvo daugiau negu 20 proc. didesnė ir augo dvigubai sparčiau negu dirbančiųjų pajamos. Viena vertus, panašūs procesai vyksta daugelyje pasaulio šalių, kur kainos auga istoriškai labai sparčiai. Tačiau tai nereiškia, kad toks augimas yra tvarus. Rinka truputį vėsti kitąmet kai kuriose šalyse pradės dėl didėsiančių bazinės palūkanų normų. Lietuvoje šiais metais centrinis bankas ėmėsi griežtesnės makroprudencinės politikos priemonių. Tačiau tie sprendimai didesnės įtakos neturės. Kitąmet, jeigu būsto kaina Lietuvoje toliau augs sparčiau negu gyventojų pajamos, turbūt bus ieškoma kitų galimų veiksmų, juo labiau kad nesitikima, jog kitąmet Europos Centrinis Bankas didins palūkanas.

Jeigu pasitvirtins prognozės, kad gyventojų pajamos kitąmet didės 9 proc., skolinimo būstui apimtis nemažės, o infliacija liks didelė, bet mažesnė negu pajamų pokytis, racionalu tikėtis, kad būsto kainos šalyje augs dešimtadaliu. Susidomėjimas būstu veikiausiai sumažėtų arba dėl gerokai lėčiau, negu tikimės augsiančios ekonomikos, arba dėl didesnių geopolitinių grėsmių.

Lėtesnį ekonomikos augimą kitąmet lems prastesni pramonės ir transporto rezultatai

Šiemet pramonė nustebino puikiais rezultatais ir buvo svarbiausias Lietuvos ekonomikos augimo veiksnys – iš prognozuojamo 4,9 proc. BVP augimo beveik pusė jo bus pramonės indėlis. Nors dėl pramonės šiemet sparčiai didėjo investicijos, tokio paties augimo kitąmet nesitikime, ir pramonės indėlis į kitų metų ekonomikos plėtrą bus jau daug kuklesnis. Padėtį jaukia Kinijos veiksmai apsunkinant prekių eksportą ir importą bei šantažuojant užsienio įmones, turinčias gamybos padalinius Lietuvoje.

Transporto sektorius, kuris per pastaruosius penkerius metus nemažai prisidėjo prie ekonomikos augimo, veikiausiai bus labiausiai nukentėjęs sektorius kitąmet. Ir ne vien dėl su Baltarusija susijusių veiksnių. Kitąmet tarptautiniu vežimu kelių transporto priemonėmis besiverčiančioms įsigalios Mobilumo paketo reikalavimas kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį, o tai skatins dar spartesnę vilkikų registraciją kitose šalyse.

Kitąmet valdžiai teks įtikinti visuomenę ir Seimą dėl mokestinių pokyčių naudos

Šių metų pirmą pusmetį valstybės parama išliko didelė, tačiau nuo metų vidurio subsidijų poreikis dingo, ir iš esmės nuo metų vidurio valstybės pagalbos reikšmė sunyko. Per pandemiją valdžia įrodė, kad ji gali galingai reaguoti į labai nepalankius ekonomikos pokyčius ir padėti verslui bei gyventojams. Tačiau gali būti, kad žmonės ir įmonės po tokių pamokų bus dar reiklesni ir dar dažniau prašys vadžios paramos esant ir mažesnėms problemoms. Tačiau noro prisidėti daugiau prie didesnio biudžeto nebus. Matome, kad, prakalbus apie didesnį biudžeto perskirstymą, mažesnes lengvatas ir didesnius mokesčius, atsiranda daug priežasčių, kodėl to nereikia.

Kitąmet valdžiai degančių reikalų, matyt, nebus mažiau. Tačiau pasiteisinti svarbesnėmis problemomis atidedant mokesčių sistemos peržiūrą nebepavyks. Valdančioji koalicija yra trapi, ir opozicija tikrai naudosis proga aštrinti padėtį Seime tvirtinant ne tik automobilių taršos mokesčio pakeitimus, bet ir daugelį kitų metų pradžioje ateisiančių Finansų ministerijos darbo grupės pasiūlymų. Ir tai, kad yra nemažai grėsmių ekonomikai kitąmet, gali lemti didesnį biudžeto išlaidų poreikį toms nenumatytoms problemoms spręsti.

Nereikėtų pamiršti, kad pagal šiemet patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Lietuva gauna 2,2 mlrd. eurų, ir tie pinigai jau pradeda pasiekti šalies ekonomiką. Be to, liko vos dveji metai, kai galima panaudoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, o neinvestuota dar daugiau negu 2 mlrd. eurų.

Pastarieji dveji metai idealiai parodė, kiek daug naudos Lietuva gauna būdama didesnių organizacijų nare – ar tai būtų Europos Sąjungos, euro zona, ar NATO. Lietuva neturėjo problemų įsigydama vakcinų nuo COVID-19, skolindamasi pandemijos pasekmėms suvaldyti, sulaukiant ir paramos iš Europos Sąjungos dėl nelegalios migracijos krizės.

Kas dar kitąmet bus svarbu?

2022 metus pasitiksime sparčiai augant omikrono atmainos atvejams, ir niekas negali pažadėti, kad kitų metų pradžioje vėl nebus imtasi didesnių veiklos ribojimų. Tačiau tokių ribojimų įtaka veikiausiai bus trumpalaikė, nes visuomenė po tiek karantino mėnesių yra daug geriau prie jų įpratusi.

Nors jau šiemet buvo laukiama bankrotų skaičiaus augimo, tačiau jų bus labai panašiai kaip ir praėjusiais metais arba per pusę mažiau negu metais prieš pandemiją. Tai nėra tvaru rinkos ekonomikoje, ir nereikia stebėtis, kad dėl aukštų žaliavų kainų ir mažesnės valdžios paramos kitąmet bankrotų skaičius augs dvigubai, o gal net ir daugiau.