FED skatinimo politiką ribos dar greičiau

Gruodis prasidėjo naujienų apie naują viruso atmainą omikron antplūdžiu. Žinutės apie omikron bei mėnesio viduryje įvykusi amerikiečių centrinio banko FED susitikimas buvo prikaustę finansų rinkų dalyvių dėmesį.

Atsižvelgiant į nesitraukiančią infliaciją ir gerėjančią padėtį darbo rinkoje, FED vadovui Jerome Powellui neliko kur trauktis, todėl jis paskelbė apie dar spartesnį ekonomikos skatinimo atitraukimą. Jis taip pat užsiminė, kad palūkanų normos kitais metais turėtų būti padidintos bent 3 kartus.

Ekonomikos skatinimą FED vadovas pasiūlė imti mažinti dvigubai sparčiau, nei buvo planuota anksčiau – obligacijų supirkimo programa bus mažinama po 30 mlrd. JAV dolerių kas mėnesį. Remiantis šiais skaičiais, tikėtina, kad skatinimas bus užbaigtas jau kitų metų kovo mėnesį, nors anksčiau buvo tikimasi skatinimą užbaigti kitų metų viduryje.

Beje, nors prieš FED posėdį akcijų rinkose buvo jaučiama įtampa, po jo sekė palanki reakcija, ir JAV bei kitų šalių akcijų kainos buvo linkusios stiebtis.

JAV vėl padidintas skolinimosi limitas

Gruodžio pradžioje investuotojai sulaukė gerų žinių ir iš JAV Kongreso, kuris nubalsavo dėl šalies skolinimosi limito padidinimo papildomais 2,5 trln. JAV dolerių. Naujai nustatyto limito turėtų pakakti bent iki 2023 m. Šiuo metu JAV valstybės skola sudaro daugiau kaip 28 trln. JAV dolerių ir siekia apie 135 proc. šalies BVP.

Tuo metu JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytam 1,75 trln. JAV dolerių vertės išlaidų paketui, kuris apima investicijas į infrastruktūrą, energetiką ir socialinę sritį, iškilo grėsmė, kai vienas iš demokratų partijos atstovų senatorius Joe Manchin pareiškė jo nepalaikysiantis. Galutinis balsavimas dėl to turėtų vykti 2022 m. pradžioje.

JAV ūkis pademonstravo savo pajėgumą

JAV makroekonominė situacija atrodė itin pozityviai – lapkritį nedarbo lygis sumažėjo iki 4,2 proc. bei 0,3 proc. pralenkė analitikų prognozes. Žymiai sumažėjo ir naujų nedarbo paraiškų skaičius, o apie 1 proc. padidėjęs gamybos užsakymų skaičius pralenkė analitikų prognozes.

Tuo metu infliacija JAV lapkritį pasiekė 6,8 proc. ir šįkart atitiko analitikų prognozes. Tiesa, pats rodiklis buvo apie 0,6 proc. didesnis nei prieš mėnesį. Vartotojų pasitikėjimo indeksas padidėjo bei gruodį pasiekė 70,4 punkto. „Empire Manufacturing“ indeksas, parodantis bendrą verslo padėtį, taip pat paaugo iki 31,9 punktų ribos bei 6,9 punkto pralenkė analitikų prognozes.

Remiantis makroekonominiais rodikliais bei FED planais, „Swedbank“ valiutų strategai prognozuoja tolesnį JAV dolerio stiprėjimą euro atžvilgiu. Galimybės atsigauti euro valiutai priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks sustabdyti naujos viruso atmainos plitimą bei nuo ECB sprendimų dėl ekonomikos skatinimo bei palūkanų pakėlimo. „Swedbank“ analitikų vertinimu, EUR/USD kursas per pirmą 2022 m ketvirtį turėtų priartėti prie 1,11-1,10 ribos, jei Europos centrinis bankas (ECB) iki tol nesiims pinigų politikos pokyčių.

Pagrindinė grėsmė – ne omikron virusas

JAV akcijų rinkos gruodžio mėnesio pradžioje bandė atsitiesti po dėl naujos viruso atmainos pasirodymo ištikusio išpardavimo. Investuotojai bandė nuspėti, kiek pavojinga ši atmaina, kaip vakcinos ją veikią bei prognozavo įvairius scenarijus dėl ribojimų įvedimo šalyje. Dar vienas kritimas rinkose įvyko po pirmų nustatytų omikron atvejų JAV.

Tiesa, „Bloomberg“ analitikų vertinimu, viruso poveikis akcijų rinkoms pagal reikšmę yra trečioje vietoje. Kaip didžiausia rizika šiuo metu įvardijama centrinių bankų vykdoma nepaskaičiuota pinigų politika, antroje vietoje – nevaldomos infliacijos grėsmė.

Per pirmas dvi gruodžio savaites pagrindinis JAV indeksas „S&P 500“ buvo paaugęs 3,2 proc., o situaciją padėjo stabilizuoti FED naujienos, kurios atitiko rinkos lūkesčius.

ECB tvirtai laikosi žemų palūkanų kurso

Gruodžio viduryje įvyko dar viena ECB konferencija. Jos metu ECB prezidentė Christine Lagarde pranešė, kad bankas ims mažinti pandeminę turto supirkimo programą, tačiau visiškai atsisakyti skatinimo neskubės.

Pasak jos, 2 proc. infliacijos tikslas vidutiniu laikotarpiu vis dar nėra pasiektas. Dabartinę infliaciją daugiausia lemia energijos kainos, kurių augimas pavasarį turėtų išsikvėpti. Ekonomikos skatinimo neatsisakoma ir todėl, kad vis dar yra nemažai neapibrėžtumo dėl naujų viruso atmainų sukeltų problemų.

Bazinės palūkanų normos, kaip ir tikėtasi, pakeltos nebuvo. ECB prezidentė taip pat užsiminė, kad palūkanų pakėlimas nenumatomas ir 2022 m.

Paspartėjęs ekonomikos augimas Europoje

Euro zonos makroekonominiai duomenys nebuvo tokie stiprūs kaip JAV. Euro zonos PMI indeksas pasiekė 58,4 punkto ir buvo mažesnis, nei prognozavo ekonomistai, tačiau išliko plėtros stadijoje.

Nedarbo lygis sudarė 7,3 proc. bei atitiko analitikų prognozes. Panašu, kad nedarbo lygis Europoje neužtikrintai, bet mažėja.

Euro zonos ekonomikos augimas per trečią 2021 m. ketvirtį siekė 3,9 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, bei 0,2 proc. viršijo analitikų prognozes.

Europoje - jautresnė reakciją į omikron variantą

Gruodžio pirmoje pusėje fiksuotas ypatingai didelis prekybos akcijomis aktyvumas. Daugiausia prie to prisidėjo naujoji viruso atmaina bei investuotojų laukiami tiek FED, tiek ECB posėdžiai dėl tolesnės pinigų politikos krypties.

Europoje investuotojai ypatingai jautriai sureagavo į omikron atmainos grėsmes bei naujus valstybių suvaržymus. Europietiškas „STOXX 600“ indeksas per pirmas dvi gruodžio savaites sumenko apie 4,64 proc. Ne ką geriau į omikron naujienas reagavo ir obligacijų pajamingumo kreivės, kurios taip pat buvo linkusios mažėti.

Kinija bando riboti juanio stiprėjimą

Gruodžio pirmoje pusėje su iššūkiais susidūrė ir Kinija – daugiausia dėl pasikartojančių ir vis didėjančių užsikrėtimo virusu atvejų bei toliau gilėjančios priešpriešos tarp Pekino ir Vašingtono.

Pavyzdžiui, JAV įvedė papildomus investicijų bei eksporto apribojimus Kinijai dėl pastarosios žmogaus teisių pažeidimų.

Apie didėjančius šalies iššūkius signalizavo ir Kinijos Liaudies banko veiksmai padidinant užsienio valiutos atsargų normą tam, kad stabilizuotų šalies valiutos – juanio, – kursą, kuris gruodį pasiekė aukščiausią lygį JAV dolerio atžvilgiu. Aukštas juanio kursas turi tiesioginės įtakos Kinijos eksportui bei daro šalies produkciją mažiau konkurencingą tarptautinėse rinkose.

Akcijų rinkos Kinijoje buvo linkusios augti

Makroekonominiai Kinijos duomenys siuntė nevienareikšmius signalus. Lapkričio mėnesio duomenimis, gamybos apimtys išaugo daugiau nei tikėtasi, tačiau nauji pandemijos apribojimai ženkliai sumažino mažmeninės prekybos rezultatą. Taip pat išsiskyrė naujų būstų kainos, kurios patyrė didžiausia nuosmukį per 6 metus.

Kintančios nuotaikos stebėtos ir Kinijos akcijų rinkoje. Kinijos „CSI 300“ indeksas, sekantis 300 didžiausių šalies įmonių, per dvi pirmas gruodžio savaites nerado aiškios krypties, tačiau šį laikotarpį užbaigė 2,54 proc. augimu. Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas taip pat neužtikrintai pasistiebė 1,98 proc.

Eilinis įspūdingas estų įmonės debiutas

Baltijos šalių rinkoje vėl įvyko skambus estų bendrovės debiutas. Estijos trumpųjų žinučių siuntimo platforma „Text Magic“ įgyvendino pirminį viešą akcijų siūlymą ir po jo debiutavo antrinėje „First North“ biržoje su 190 proc. akcijos kainos šuoliu. Įmonė per IPO savo akcijas išplatino po 5 eurus, o jau pirmosios prekybos dienos pradžioje kaina šoktelėjo iki 14,5 eurų. Įmonės akcijų paklausa pasiūlą viršijo kone 20 kartų, o įmonė tokiu būdu pritraukė 2,5 mln. eurų.

Baltijos šalių „OMX Baltic Bechmark“ indeksas per pirmas dvi gruodžio savaites pasistiebė 1,33 proc. Daugiausia prekiauta buvo „Ignitis Grupės“, „Enefit Green“, Šiaulių banko akcijomis, o bendra šių bendrovių akcijų apyvarta sudarė apie 23,6 mln. eurų.

Tuo metu daugiausia ūgtelėjo „Vilkyškių pieninės“ (pokytis +15,71 proc.), „Ekspress Grupp“ (pokytis +12,28 proc.) įmonių akcijos. Daugiausia nusmuko neseniai biržoje debiutavusios „Hepsor“ (pokytis -7,61 proc.) ir apie patirtus nuostolius pranešusios „Auga Group“ (pokytis -7,61 proc.) įmonių akcijos.

Dėl geopolitinių priežasčių baltarusiškų krovinių netekusi „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius skaičiavo apie 55 mln. eurų nuostolį. Net 215 proc. pajamų augimą per devynis šių metų mėnesius pademonstravo „Novaturas“. Tiesa, šios bendrovės akcijų kaina dar nėra pasiekusi prieš pandemiją buvusio lygio.