Tyrimai rodo, kad lietuviai šiuo metu daug reikšmės teikia socialinei apsaugai, sveikatai ir technologiniam raštingumui. Tokie gyventojų prioritetai valdžios atžvilgiu yra pagrįsti ir atspindi dabartines gyvenimo aktualijas. Tai, ką valstybė jau daro ar planuoja daryti, iš esmės atliepia šiuos poreikius, bet, akivaizdu, reikės dar daugiau investicijų ir dėmesio šioms kritinėms sritims.
Rūpi sveikata ir socialinė gerovė
Globalus „EY“ tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“ (angl. „Connected Citizens“) rodo, kad kas antras lietuvis (54 proc.) tikisi, jog ateityje pagausės aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, o jas pasiekti bus lengviau ir paprasčiau.
Nenuostabu, nes pandemija sveikatos apsaugos sistemą iškėlė į pirmąsias fronto linijas – apie jos veiksmingumą ar kylančius iššūkius girdime ir skaitome kasdien, su ja tiesiogiai susidurti teko neplanuotai daug gyventojų. Neeilinė situacija taip pat parodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos ne visur vienodai, trūksta medikų, ypač nutolusiose savivaldybėse, o sistemos efektyvumas galėtų būti kur kas didesnis.
Džiugu, kad šios problemos yra žinomos, nes visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija skelbė apie planuojamus bent kelių etapų reforminius veiksmus, kuriems bus skirta ne vienas šimtas milijonų eurų. Taip pat norisi tikėti, kad investicijos pasieks ir tolesnį sveikatos sektoriaus skaitmenizavimą: geresnį duomenų valdymą, geresnį elektroninį santykį su sveikatos paslaugų naudotojais, geresnį išteklių naudojimą siekiant geresnės sveikatos paslaugų kokybės ir rezultatų.
Socialinė gerovė – dar vienas pandemijos išryškintas momentas. „EY“ duomenimis, 44 proc. piliečių viliasi, jog ateityje didės valdžios išlaidos socialinei apsaugai ir finansinei paramai.
Ekstremali situacija, su kuria nebuvome susidūrę iki šiol, stipriai paveikė visuomenę: žmonės neteko darbo ir pajamų, buvo priversti išeiti prastovų, kilo verslų tęstinumo rizikos ir pan. Čia valstybė turėjo įjungti didelį ir sudėtingą paramos mechanizmą, kuris daugeliui buvo vienintelis gelbėjimosi šiaudas. Akivaizdu, kad piliečiai ir ateityje tikisi, kad valstybės turės gerai veikiančius socialinės paramos procesus ir finansinei paramai skirtus rezervus. O matant, kad neapibrėžtumas tiek pasaulyje, tiek mūsų regione, išlieka, visuomenės lūkesčiai šiuo klausimu, ko gero, tik didės. Socialinės gerovės paslaugų gerinimas jas toliau skaitmenizuojant prisidėtų prie šios srities pozityvesnio vertinimo, ypač turint omenyje, kad duomenų analitika gali padėti geriau identifikuoti socialinės rizikos atvejus, padėti integruoti paslaugas tarp skirtingų tiekėjų, palaikyti geresnį santykį su paramos gavėjais ir paslaugų teikėjais.
Baiminasi technologinės atskirties
Dar viena lietuviams rūpinti sritis – technologijos. Dauguma pritaria, kad technologijos paprastiems piliečiams suteikia daugiau galios ir padeda gyventi patogiau. Tačiau daugiau nei ketvirtadalis lietuvių mano, kad technologijos vystosi per sparčiai, o trečdalis galvoja, kad technologijos kuria didesnę nelygybę visuomenėje.
Tai – stiprus signalas šalies viešajam sektoriui ir valdžiai. Siekiant, kad technologijos ir skaitmeninimas nedidintų atskirties ir nelygybės, būtina dar daugiau investuoti į piliečių technologinį raštingumą ir e-paslaugų paprastumą bei prieinamumą.
Be to, „EY“ tyrimas parodė, kad lietuviai nori, jog būtų užtikrinta geresnė prieiga prie daugiau kokybiškų skaitmeninių viešųjų paslaugų. Tarp Baltijos šalių lietuviai labiausiai nori elektroninio balsavimo, galimybės naudotis mobiliosiomis aplikacijomis pranešant institucijoms svarbią informaciją, suteikiant joms atgalinį ryšį ir panašiai.
Vis tik, bent jau kol kas, esame labiau įpratę su institucijomis bendrauti elektroniniu paštu ar telefonu. Tai indikuoja, kad valdžios internetiniai puslapiai nėra aiškūs ar paprasti naudoti, o viešosios e-paslaugos nėra intuityvios, draugiškos vartotojams arba jų iš viso nėra.
Tačiau yra ir gerų žinių – žmonės nori mokytis ir gerinti savo skaitmeninį raštingumą. Kone 2 iš 3 gyventojų (63 proc.) Lietuvoje yra linkę pasinaudoti valstybės mokymo programomis, kad pagerintų savo skaitmeninius įgūdžius. Todėl tokių skaitmeninio raštingumo mokymų ir projektų, kaip „Bibliotekos pažangai“, „Prisijungusi Lietuva“, šalyje reikia dar daugiau. Valstybės investicijos į piliečių technologinį raštingumą ne tik mažins atskirtį, bet ilguoju laikotarpiu atsipirks keleriopai tiek ekonomine, tiek pilietinio aktyvumo ir bendruomeniškumo prasme.
Taigi piliečiai siunčia gana aiškią žinią, ko jie tikisi iš valstybės institucijų. Panašu, kad tam tikri numatyti valdžios veiksmai dalį jų atlieps jau artimiausioje ateityje. Vis tik gyventojams labiausiai rūpimos sritys yra itin imlios ir laikui, ir investicijoms – skaitmenizacija, sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai neįvyksta per dieną ar net metus. Tačiau norisi tikėti lietuviška patarle, kad gera pradžia – pusė darbo.
