Nors valstybė ir spustelėjo „stop“ mygtuką, šimtams tūkstančių namų ūkių leisdama pasilikti su visuomeniniu tiekėju ir prisiimdama sau dalį elektros brangimo smūgio, tačiau su pusmečio pavėlavimu kitąmet birželį vėl grįšime į tą patį tašką: prie laisvos elektros rinkos durų.
Kainų kraštutinumai – dabartinė realybė
Tarptautinės energetikos agentūros ekspertai palankias elektros kainas 2020-aisiais iš esmės sieja su pandemijos pradžia, gerokai sujaukusia įprastą gyvenimo ir darbo ritmą. Skaičiuojama, kad tuomet pasaulyje elektros paklausa sumažėjo maždaug 1 proc., tačiau šiemet ji turėtų augti apie 5 proc., o kitąmet – maždaug 4 procentais.
Konsultavimo įmonė „McKinsey&Company“ šiemet spalį vertino, kad Europoje elektros kainos pasiekė išties įspūdingas aukštumas: bazinės apkrovos kainos savaitei į priekį daugelyje Europos šalių viršijo 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo apie keturis kartus brangiau nei vidutinis istorinis lygis. Tai iš esmės nulėmė gamtinių dujų ir anglies kainos, kurios viršijo atitinkamai 100 eurų už MWh ir 60 eurų už metrinę toną. Būtent gamtines dujas naudojančių elektrinių sąnaudos iš esmės diktuoja elektros kainas Europoje.
Kol kas aišku tiek, kad 2022-ųjų pirmąjį ketvirtį gerų žinių tikėtis neverta. Remiantis ateities sandoriais, pirmąjį kitų metų ketvirtį elektros kainos išsilaikys aukštos. Kai masinis ir išties neribojamas klientų migravimas pas skirtingus elektros tiekėjus yra vienas iš Lietuvos elektros rinkos pamatų, vertėtų įsiklausyti ir į patarimus dėl kainos. Palyginti su kainomis, kurias šiemet spalį užfiksavo elektros vartotojai, pasirašydami tiekimo sutartis su nepriklausomais tiekėjais, deja, bet 2022-ųjų sausio-kovo kainų lygis bus net 124 proc. aukštesnis.
Šokas atidėtas, bet šokas bus
Nuo 2022 metų pradžios į laisvą elektros rinką turėjo įžengti iki šiol pati skaitlingiausia II etapo buitinių elektros vartotojų grupė, kurią sudaro apie 766 tūkst. namų ūkių. Naujausiais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, šioje grupėje nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko 41 proc., to dar nepadarė 59 proc. vartotojų.
Vadinasi, valstybei prisiėmus dalį elektros brangimo naštos į kitus metus žengia mažiausiai 455 tūkst. vartotojų, kurie nežino, iš ko ir kokiomis sąlygomis nuo ateinančios liepos pirks elektrą savo reikmėms. Nėra abejonių, kad sulauksime butelio kakliuko efekto, kažkas dar ir pamirš apie savo pareigą rinktis bei liks brangesniame garantiniame tiekime. Reikėtų pridėti dar ir tuos 311 tūkst., kurie tiekėją jau yra pasirinkę, bet taip pat galėtų ir turėtų įsivertinti pasikeitusias sąlygas. Kur dar I etapo vartotojai, kurie elektros pirkimo sutartis sudarė vieneriems metams ir tuo metu jiems taip pat ateis laikas apsidairyti, ką siūlo tiekėjai. Ir dar turėtų pradėti po truputį „judėti“ III etapo atstovai.
Termino atidėjimas leido atidėti kainų šoką, ypač kai viskas aplink taip brangsta, tačiau labai tikėtina, kad šį nemalonų išbandymą vis tiek teks išgyventi ateityje, nes kol kas geidžiamo elektros kainų kritimo nerodo jokie ženklai.
Šimtai tūkstančių Lietuvos vartotojų su laisva elektros rinka stengiasi susipažinti tikrai nepavydėtinoje situacijoje ir, žinoma, surasti patį geriausią sprendimą sau. Rekordiškai mažos 2020 metų kainos suformavo klaidingą lūkestį, kad jos ir išliks tokios. Šiemet elektrai smarkiai pabrangus įsikišo valstybė. Bet „pagirios” ateis ir 2022-ieji gali būti labai nelengvi.
Žaliasis „kompresas“
Analizuoti situaciją rinkoje, joje vyraujančius faktorius bei galimus netikėtumus galima ir toliau, bet kur kas svarbiau atsakyti į klausimą, ar yra būdų elektros kainų šoką sušvelninti. Yra. Neišvengiamai vis daugiau žmonių galvoja apie tvarius pasirinkimus ir apie asmeninius elektros gamybos šaltinius, nes jau pasiekėme tokį lygį, kai tai tampa ne tik tvaru, bet ir ekonomiška.
Stebime ryškų žaliosios elektros gamybos sprendimų paklausos augimą ir verslo, ir gyventojų segmentuose. Atitinkamai tam ruošiamės ir mes, energetikai: įsigyjame žemės sklypus, investuojame į žalius energijos gamybos būdus, plečiame komandas. Jau veikiantys saulės parkai ir įvairūs jų eksploatavimo modeliai pateisino save, o priešakyje laukia vis didesnio paslaugų spektro, susijusio su iškastinio kuro atsisakymu, diegimas. Kosminis elektros brangimas tik pagreitino investicijų į saulės elektros gamybos pajėgumus atsipirkimą. Na, o bendrąja prasme ir visuomenei turėtų likti vis mažiau ir mažiau argumentų nenaudoti, pavyzdžiui, elektromobilių, nes vien jų krovos tinklas turėtų išsiplėsti taip, kad nuo kol kas ganėtinai nišinės paslaugos galiausiai peršoktume į komforto etapą.
Ambicingą tikslą iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatai neutraliu žemynu užsibrėžusi Europa, rodosi, turėtų sparčiai judėti jo įgyvendinimo link. Ir, visgi, gruodžio pradžioje Eurostato paskelbti naujausi duomenys rodo, kad 2019 metais 27-iose Bendrijos šalyse būtent iš atsinaujinančių šaltinių išgautos energijos suvartojimas sudarė 19,7 proc. ir 0,3 proc. atsiliko nuo turėto 20 proc. tikslo. Turime apsčiai erdvės keistis, keisti savo sprendimus ir energijos vartojimo įpročius, o rekordinės kainų aukštumos pokyčius tik pagreitins.
