Realybė yra tokia, kad kainų mažinimo mechanizmas yra daug painesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o baudos už šių reikalavimų nevykdymą šiuo metu svyruoja nuo 500 iki 5 000 eurų. Be to, 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria siekiama geresnio ES vartotojų teisių apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo, (dar kitaip vadinama „Omnibus“ direktyva). Direktyva įpareigojo valstybes nares iki 2021 m. lapkričio 28 d. nustatyti ir paskelbti priemones, kurios atitiktų „Omnibus“ direktyvą, ir jas pradėti taikyti ne vėliau nei 2022 m. gegužės 28 d. Priemonėms įsigaliojus, baudos gali išaugti net iki 4 procentų prekiautojo metinės apyvartos, o kai nėra informacijos apie prekiautojo metinę apyvartą – iki 2 milijonų eurų ar net daugiau, kadangi „Omnibus“ direktyva įtvirtina valstybių narių teisę nustatyti didesnes maksimalias baudas.
Taigi, norint tinkamai užtikrinti vartotojų teises ir išvengti baudų, itin svarbu suprasti, kokie pakeitimai buvo priimti ir kokių veiksmų yra reikalaujama iš verslininkų.
Kam taikomas kainų mažinimo mechanizmas?
Remiantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pateikta informacija, CK pakeitimas yra taikomas daiktams ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamai informacijai apie prekių kainų sumažinimą. Sąrašas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neilgas, tačiau, kaip ir įprasta teisėje, yra numatoma nemažai išimčių, kam kainų mažinimo mechanizmas netaikomas.
CK išskiria atitinkamas daiktų kategorijas, kurioms nuostatos netaikomos: greitai gendantys produktai ir prekinę vertę greitai prarandantys daiktai. O VVTAT nusprendė labiau susitelkti į konkrečius atvejus, kada nėra taikomas kainų mažinimo mechanizmas, ir pateikė šias išimtis:
• paslaugos;
• bendro pobūdžio pranešimai apie akcijas, nenurodant konkrečių prekių ar jų grupių kainų sumažėjimo (pavyzdžiui, „Išpardavimas“, „Nuolaidos“, „Nuolaidos visoms prekėms iki 50 %“);
• pasiūlymai, kuriais vartotojas, pirkdamas vieną prekę, kitą prekę papildomai gauna nemokamai (pavyzdžiui, „2 už 1 kainą“);
• pasiūlymai, kuriais vartotojas, pirkdamas prekę, dar vieną prekę papildomai gauna su nuolaida (pavyzdžiui, „antram vienetui – 50 % nuolaida“);
• įvairūs kodai, suteikiantys nuolaidą visoms pardavėjo prekėms (ar tam tikrai jų kategorijai);
• pardavėjo ir konkuruojančių verslininkų parduodamų daiktų kainų palyginimas.
Šio sąrašo tikrai nederėtų laikyti baigtiniu, o verčiau reikėtų į jį žvelgti kaip į pavyzdinį, dažniausiai pasitaikančių atvejų, kuriems netaikomas kainų mažinimo mechanizmas, sąrašą bei laikyti tai tam tikru orientyru painiose vartojimo santykių džiunglėse.
Bendrosios kainos sumažinimo taisyklės
CK nurodo, kad bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina. Tai iš esmės reiškia, jog, kai pardavėjas bet kokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kainolapiais, lankstinukais, pranešimais internete, skleidžia informaciją apie prekių kainų sumažinimą, jis turi pateikti informaciją apie tai, kokia buvo ankstesnė daikto kaina.
Tik jokiu būdu nesuklyskite nurodydami, kad ankstesnė prekės kaina yra paskutinė taikyta kaina. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad ankstesnė daikto kaina yra mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per paskutines 30 dienų, o tais atvejais, kai daiktas siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, – mažiausia taikyta kaina per faktinį daikto pardavimo laikotarpį. Mažiausia kaina yra nurodoma, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko ta kaina buvo taikoma.
Kad būtų lengviau suprasti, pateikiame pavyzdį: lapkričio 1 ir 2 dienomis prekė kainavo 150 eurų, nuo lapkričio 3 dienos prekės kaina pakilo iki 200 eurų, o lapkričio 29 dieną pardavėjas nusprendė prekei pritaikyti 30 % nuolaidą, taigi pardavėjas šiuo atveju turėtų nurodyti, jog nuolaida yra skaičiuojama nuo mažiausios, per 30 dienų galiojusios kainos, t. y. 150 eurų, o ne nuo paskutinės galiojusios kainos, nepaisant to, kad prekė kainavo 150 eurų tik dvi dienas.
Nurodžius ankstesnę prekės kainą, įstatymas daugiau jokios papildomos informacijos pateikti neįpareigoja, todėl pardavėjas neprivalo nurodyti, kuriuo laikotarpiu galiojo ankstesnė kaina ar kokia buvo paskutinė prekės kaina, jei ji nėra mažiausia taikyta kaina per 30 dienų laikotarpį.
CK taip pat nurodo išimtį, kai gali būti nenurodoma ankstesnė daikto kaina. Ši išimtis galioja tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai. Tuomet ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo, o ne mažiausia, taikyta per 30 dienų laikotarpį. Įstatymų leidėjas nenurodo, kokiais kriterijais remiantis yra nustatomas kainos mažinimo „laipsniškumas“, t. y. nepateikia informacijos, kas kiek laiko prekės kaina turi būti mažinama ar kaip tai turi būti daroma. Tačiau VVTAT pateikta informacija leidžia daryti prielaidą, kad prekės kaina mažinama laipsniškai, kai periodiškai (pasikartojant per vienodą laiko tarpą) atpinga atitinkama suma. Pavyzdžiui, prekė lapkričio 1 dieną kainavo 100 eurų, lapkričio 10 dieną – 90 eurų, lapkričio 20 dieną – 80 eurų, o lapkričio 30 dieną prekės kaina bus 70 eurų. Tokiu atveju nurodydamas ankstesnę kainą, pardavėjas gali rašyti ne 80, o 100 eurų.
Ar paslaugoms, susietoms su prekėmis, reikia taikyti kainų mažinimo mechanizmą?
Nors naujasis CK pakeitimas netaikomas paslaugoms, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai prekių kainos būna susietos su paslaugomis, pavyzdžiui, televizorius parduodamas pigiau, jei kartu pirkėjas užsisako ir atitinkamą televizijos planą. Tokiais atvejais, remiantis VVTAT rekomendacijomis, nurodant sumažintą kainą, ją reikėtų lyginti su ankstesne kaina tos pačios prekės su ta pačia paslauga.
Taip pat yra išskiriami atvejai, kai pardavėjas už kainą, kuri įprastai taikoma įsigyjant įrenginį be paslaugų sutarties, parduoda įrenginį, susietą su paslauga, pavyzdžiui, viena prekė – telefonas, kita prekė – to paties modelio telefonas su pokalbių planu už akcijinę kainą. VVTAT nurodo, kad esant tokiai situacijai pardavėjas turėtų visomis įmanomomis priemonėmis vengti galimo vartotojų klaidinimo ir pateikti informaciją apie kainų sumažinimą aiškiai ir suprantamai. Tai reiškia, kad pardavėjas privalo pateikti informaciją taip, jog pirkėjas galėtų nesunkiai suprasti, kad pavaizduota ankstesnė kaina buvo taikoma tik prekei, o ne prekei, susietai su paslauga, ir atvirkščiai.
Prekių kainų ženklinimas specialių akcijų metu
Pardavėjui, vykdant specialias akcijas, pavyzdžiui, „Juodasis penktadienis“, „Jamam“, laimės valandos ir panašiai, kai nuolaidos yra itin didelės arba taikomos trumpą laiką, įpareigojimas nurodyti ankstesnę prekės kainą negalioja tik tada, kai pardavėjas skelbia bendro pobūdžio pranešimus, kuriais nėra ir negali būti identifikuojamos nuolaidos konkrečioms prekėms, pavyzdžiui, nurodžius „išpardavimas“, „nuolaidos visoms prekėms – 20%“.
Tačiau tuo atveju, jei pardavėjas sugalvotų taikyti nuolaidą tik konkrečiai parduodamų daiktų kategorijai, pavyzdžiui, rūbų parduotuvėje nurodoma, jog nuolaida taikoma tik striukėms, tuomet reikėtų taikyti kainų mažinimo mechanizmą ir pateikti pirkėjui informaciją apie tai, kokia buvo ankstesnė striukių kaina.
Tai, kokio pobūdžio nuolaida buvo taikoma – bendro pobūdžio ar konkrečioms prekėms ar jų kategorijoms, turi įtakos ir vėlesniam informacijos pateikimui, taikant pakartotines prekių nuolaidas. Kai pardavėjas skelbia tik bendro pobūdžio reklaminius pranešimus, CK pakeitimas nėra taikomas ir pardavėjas gali nenurodyti ankstesnės kainos. Tačiau kai pardavėjas taikė specialias akcijas tam tikroms prekėms ar jų kategorijoms, nepaisant to, kad akcija tęsėsi itin trumpą laiko tarpą, pavyzdžiui, vieną dieną, pardavėjas vis tiek yra įpareigojamas nurodyti specialios akcijos kainą kaip ankstesnę daikto kainą, jei tai buvo žemiausia taikyta kaina per 30 dienų laikotarpį.
Nors CK pakeitimu ir yra gerinamas vartotojų informavimas apie produktus bei skatinama sąžininga konkurencija, šiuo metu kainų mažinimo mechanizmą verslininkai sutinka itin skeptiškai dėl daugybės niuansų, kurie nėra iki galo aiškūs. Vis dėlto reikia tikėtis, kad ilgainiui šios naujos taisyklės nebekels tiek daug klausimų ir bus vertinamos ne tik pirkėjų, bet ir verslininkų – kaip žingsnis skaidresnės prekybos link.
