Prieš spalį vykusį Europos vadovų tarybos susitikimą, kuriame Europos lyderiai aptarė elektros kainų suvaldymo klausimus, energijos ištekliams imlių pramonės šakų atstovai paragino kuo sparčiau įgyvendinti priemones, kurios padėtų pramonei užsitikrinti prieigą prie atsinaujinančios energetikos – pramonei yra būtinos paskatos perėjimui prie ekonomiškai tvarios ir klimatui neutralios atsinaujinančios energijos.
Didesnei daliai Europos namų ūkių jau pavyko saulės energijos pagalba izoliuotis nuo kylančių energijos kainų šoko. Namų ūkiai, turintys saulės elektrines Lenkijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Belgijoje per šią krizę sutaupo vidutiniškai 60 % mėnesinių elektros energijos išlaidų. Deja, bet to negalime pasakyti apie Lietuvą.
Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių iki šiol užima 9 vietą pagal elektros, dujų, kietojo kuro ir šildymo išlaidų dalį visoje vartotojų išlaidų struktūroje. Eurostat duomenimis, energijos išlaidoms lietuvis vidutiniškai skiria daugiau nei vidutiniškai europietis. Tai reiškia, kad elektros, dujų, kietojo kuro ir šildymo kainų augimas Lietuvą paveiks labiau nei kitas ES valstybes ir jų vartotojus.
Eurostat duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, elektros, dujų, kietojo kuro ir šildymo kainos Lietuvoje padidėjo 27,5 proc., o pagal energetinių išteklių kainų augimo tempą Lietuva užėmė 4 vietą visoje ES. Tikėtina, kad žiemą energetikos išteklių kainos Lietuvoje augs dar sparčiau. Šią savaitę, lapkričio 29 d., Lietuvoje buvo sumuštas elektros kainos rekordas, kai vienos kilovatvalandės elektros energijos kaina rinkoje siekė net 42 centus neskaičiuojant elektros perdavimo, skirstymo ir kitų mokesčių.
Seimas, siekdamas bent dalinai palengvinti gyventojams naštą ir švelnindamas energetinių išteklių brangimo poveikį, lapkričio pradžioje priėmė įstatymų pakeitimus, kurie reiškia, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. elektros energijos kaina neturi didėti daugiau nei 20 proc., o gamtinių dujų kaina neturi didėti daugiau nei 30 proc. Siekiant amortizuoti smarkiai augančias šilumos ir dujų kainas gyventojams jų didėjimas išdėstomas per penkerius metus – iki 2027 m. pabaigos. Tai laikini ir tikrai ne patys tvariausi sprendimai, nes per šį laikotarpį gyventojai vis tiek tas išaugusias kainas apmokės iš savo kišenės. Koks sprendimas būtų ilgalaikis ir tvarus?
Vienas iš galimų ilgalaikių ir tvarių aukštų kainų suvaldymo būdų yra atsinaujinanti energetika – tai kelias, kuriuo šiuo metu eina visa Europa. Jei ne politiniai sprendimai nustatyti 20 proc. „lubas“ elektros energijos kilovatvalandės įkainiui, nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams jau nuo sausio tektų mokėti daugiau nei 20 ct už kilovatvalandę ir tai tikrai daug lyginant su dabartine 15,2 ct už kilovatvalandę elektros energijos kaina. Tačiau turint nuosavą saulės jėgainę elektros kaina iš esmės yra fiksuojama artimiausiems 30 metų ir siektų apytiksliai 6 ct už kilovatvalandę. Mūsų skaičiavimais, moderni saulės jėgainė, kuriai suteikiama 30 metų garantija, vidutiniškai atsiperka per 7 metus, o naudojant santykinai daug elektros energijos (įsirengus šilumos siurblį šildymui ar turint elektromobilį) – maždaug per 5 metus. Investicijų grąža siekia beveik 20 proc. Pasinaudoti tokiu „saugikliu“ yra labai patrauklu ir ekonomiškai naudinga. Tada racionalu galvoti ir apie namų šildymą elektra.
Daug vartotojų iki šiol yra įsitikinę, jog visa atsinaujinanti elektros energija yra brangi ir labai neefektyvi, lyginant su, pavyzdžiui, iškastiniu kuru. Tačiau tobulėjant technologijoms jau pasiekta pažanga, kai modernios žaliosios energetikos sistemos savo efektyvumu stebina, o jos kaina kasmet mažėja, juo labiau, kad jų įdiegimą skatina valstybė. Lietuvoje per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą) administruojamas priemones skiriama vis daugiau lėšų finansuojant saulės elektrinių įsirengimą namų ūkiuose ar jų įsigijimą iš nutolusių saulės parkų.
ES standartus atitinkančių saulės modulių įrengimui finansinę paramą iš APVA dabar gali gauti kiekvienas gyventojas. Tuomet sprendimas kainuoja dar pigiau, nes parama sudaro trečdalį ar netgi daugiau visos investicijos į saulės elektrinę. Artimiausias paraiškų teikimas paramai gauti numatomas šiek tiek daugiau nei po mėnesio – jau 2022 m. sausį, tad daugelis galės spėti pasinaudoti šia parama ir saulės elektrines įsirengti iki kitų metų aktyviojo saulės sezono.
Dar vienas kol kas neišnaudotas potencialas Lietuvoje yra elektra iš atsinaujinančių šaltinių, įsigyjant saulės elektrines iš nutolusių saulės parkų. Dar gan mažai gyventojų žino, kad 2019 m. Lietuvai pirmajai pasaulyje įteisinus pažangų nutolusio saulės elektros gamintojo modelį, buvo atvertos durys pramoninio lygio pažangią saulės elektrinę pardavinėti dalimis privatiems vartotojams. Taip buvo sudarytos sąlygos VISIEMS elektros vartotojams tapti ir jos gamintojais. Dabar bet kuris Lietuvos gyventojas gali įsigyti dalį nutolusios saulės elektrinės ir joje pagamintą elektrą naudoti savo reikmėms – bute (net jeigu gyvena daugiabutyje), kotedže, privačiame name ar pan. Šio tipo elektrinės įsigijimui taip pat taikoma ta pati APVA administruojama finansinė parama ir dabar kiekvienas daugiabučio gyventojas turi galimybę pigesnę elektros kainą fiksuoti keliems dešimtmečiams.
Niekas negali nuginčyti, kad atsinaujinanti energetika yra vienas pagrindinių alternatyvių sprendimų ES energetinių išteklių krizės akivaizdoje. Tai vis dar neišnaudota galimybė Lietuvai, bet labai svarbu, kad būtent šiame etape valstybės institucijos aktyviai įsitrauktų į vykstančius procesus ir paskatintų vartotojus sparčiau pereiti prie atsinaujinančių energetinių šaltinių. Lietuvoje namų ūkiai gali pasinaudoti valstybės parama saulės jėgainių įsirengimui, bet turime taisyti dabar esančias spragas, užtikrinant nuolatinę ir tolygią finansinę paramą gaminantiems vartotojams iš Energetikos ministerijos administruojamos 2021–2027 m. ES Daugiametės finansinės programos ir Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų.
Džiugu, kad bent jau 2022 m. sausį bus skelbiamas paramos kvietimas elektrinių įsirengimui už 3,6 mln. eurų su galimybe padidinti paramos apimtį iki 10 mln. eurų, o saulės elektrinių įsigijimui planuojama parama nuo 1 iki 2 mln. eurų. Šiandien patvirtintos elektros energijos kainos 2022 metams – elektros energijos kaina visiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams nuo sausio 1 d. didės nuo 15,2 ct iki 16,7 ct už kilovatvalandę. Vos per vienerius metus – nuo 2020 m. pabaigos – elektros energijos kaina Lietuvos vartotojams vidutiniškai padidėjo 3 ct už kilovatvalandę arba net 22 proc. Nesunku prognozuoti, kad rekordiškai aukštų elektros energijos kainų išdėstymas per artimiausius metus iki 2027 m. reikš, kad elektros energijos kaina vartotojams ir toliau tik didės, o artimiausias kitas elektros energijos kainos didėjimas galimas nuo liepos 1 d. Akivaizdu ir tai, kad ant savo namo stogo saulės elektrines besistatantiems ar jas iš nutolusių saulės parkų įsigyjantiems vartotojams dabar yra „aukso amžius“, nes dėl nuolat didėjančių elektros energijos kainų ir kartu nuo sausio 1 d. reikšmingai (apie 20 proc.) sumažėsiančio vadinamojo elektros energijos „pasaugojimo“ mokesčio saulės elektrinių atsiperkamumas dar labiau padidėja. Vien dėl šių dviejų pokyčių saulės elektrinė atsipirks vieneriais ar pusantrų metų anksčiau nei iki šiol.
Dalis gyventojų jau yra užsitikrinę paramą tiek saulės elektrinėms įsirengti ant savo namų stogų, tiek jas įsigyti iš nutolusių saulės parkų. O kitiems dabar yra pats tinkamiausias laikas pradėti planuoti įsirengti ar iš nutolusių parkų įsigyti saulės elektrinę, jau sausį užsitikrinti APVA paramą saulės elektrinės įsirengimui, o užpildžius paramos paraišką įsirengti ar įsigyti saulės elektrinę. Tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas jau nuo aktyviojo saulės sezono pradžios kovą bent tris kartus susimažinti sąskaitas už elektros energiją ir taip dešimtmečiams tapti nepriklausomiems tiek nuo esamo, tiek ir nuo būsimo elektros energijos kainų kilimo.
