Kaip skelbia valstybės įmonė „Regitra“, tiek automobilio pirkėjas, tiek pardavėjas pirmiausia per 5 d. d. po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (terminas skaičiuojamas bendrai) turi deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, kuris užfiksuojamas Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje, ir tik tuomet pirkėjas gali kreiptis dėl automobilio registracijos, t. y. leidimo dalyvauti viešajame eisme suteikimo. Pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi pirkėjas, kuris pateikia įgijimo deklaraciją. Tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis, t. y. kad iš jo automobilį tikrai įsigijo šis asmuo. Tik abiem pusėms patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas SDK ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku.

Kas atsitiks, jeigu pirkėjas per minėtas 5 d. d. nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos nesiims jokių veiksmų transporto priemonės perregistravimui? Gali būti, kad po kažkurio laikotarpio pradėsite gauti pranešimus iš teisėsaugos institucijų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, civilinės atsakomybės draudimo pasibaigimą, reikalavimus atlyginti automobilio saugojimo išlaidas arba net reikalavimus padengti parduotu automobiliu padarytą žalą. Taip gali atsitikti todėl, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravus viešame registre parduoto automobilio savininku ir toliau bus nurodomas automobilio pardavėjas. Neretai ši aplinkybė ir tampa pagrindiniu tokių reikalavimų pagrindu, teigiant, kad jeigu viešame registre esi nurodytas automobilio savininku, tai ir esi automobilio savininkas. Tokia situacija gali tapti rimtu galvos skausmu ir nemažais nuostoliais automobilio pardavėjui.

Kaip nurodo „Regitra“, jei nors viena pirkimo–pardavimo sutarties šalis specialiai vengia atlikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, arba teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jai priklausančias pareigas.

Kas yra svarbu

Ne kiekvienas teikiamas, net ir realų pagrindą turintis, reikalavimas yra pagrįstas. Reikalavimo pagrįstumas yra nustatomas vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais bei suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja galimybė, jog pirkėjas vengs atlikti savo pareigą pateikti „Regitrai“ įgijimo deklaraciją, svarbu yra prisiminti jau suformuotą teismų praktiką dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metais (2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 ir 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010) yra suformulavęs teisės normų aiškinimo taisykles, kurių esmė yra tokia:

  • automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai;
  • automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas;
  • daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas;
  • automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas gali būti įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais;
  • jei asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Pastebėtina, kad minėta teismų praktika nėra pakeista ir galioja iki šiol, tai patvirtina, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1084-777/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje E2A-1284-413/2020.
Taigi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas automobilio pardavėjas, sulaukęs piniginių reikalavimų dėl savo parduoto automobilio, turi teisę ir galimybes įrodinėti nuosavybės teisės perėjimo ir savininko pasikeitimo faktą visais leistinais įrodymais. Todėl, parduodant automobilį, itin svarbu yra tinkamai sudaryti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį bei šią sutartį išsaugoti. Būtent automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis).

Be to, būtent tinkamai sudaryta ir išsaugota automobilio pirkimo–pardavimo sutartis gali tapti lemiančiu įrodymu, nustatant kuris asmuo yra konkretaus automobilio savininku konkrečiu laikotarpiu.

Pabaigai norėtųsi palinkėti nepamiršti laiku deklaruoti ir pranešti „Regitrai“ apie savo automobilio pardavimo sandorio sudarymo faktą, taip ne tiktai įvykdysite visus nustatytus norminius reikalavimus, bet ir išvengsite galimų problemų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)