Nors pagal bendrą taisyklę pirmenybė teikiama kolektyvinėms saugos ir sveikatos priemonėms, AAP svarba negali būti paneigta. Mokslinių tyrimų rezultatai, žinios su darbuotojų sauga darbe susijusiose srityse bei nauji iššūkiai paskatino Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimus, įskaitant 2019 m. spalio 24 d. Europos Komisijos Direktyvos (ES) 2019/1832 (Direktyva) priėmimą, kurios pagrindu buvo peržiūrėti Nuostatai, išplečiant juose vartojamą „asmeninių apsaugos priemonių“ apibrėžimą numatant, kad šių priemonių paskirtis apsaugoti ne tik nuo profesinės rizikos veiksnių, bet ir/ar nuo kitų pavojų galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tačiau didžiausią dėmesį darbdaviai turėtų atkreipti į Nuostatų priedų, kurių pagalba atliekamas profesinės rizikos veiksnių ir kitų pavojų (pavojai) vertinimas bei parenkamos atitinkamos AAP, pakeitimus.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tinkamam jau žinomų bei naujų pavojų, kylančių darbo vietoje, rūšių įvertinimui, atnaujintas Nuostatų 1 priedas, kuriame pateikiama „Profesinės rizikos veiksnių ir pavojų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones, lentelė“ bei jos pildymo tvarką. Lentelė buvo atitinkamai papildyta naujais galimų pavojų pavyzdžiais, kaip įsipainiojimas ir įstrigimas; panirimas bei skendimas ir kt. Kaip ir iki šiol, darbdaviams palikta galimybė lentelę papildyti pagal poreikius, pavyzdžiui, jeigu pavojų yra daugiau, negu nurodyta lentelėje, arba reikalinga apsaugoti ir kitas, lentelėje nenurodytas kūno dalis.

Kartu buvo iš esmės pakeisti Nuostatų 2 ir 3 priedai. Nuostatų 2 priede pateiktas detalus „Pavyzdinis veiklos rūšių arba veiklos sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių, sąrašas pagal profesinės rizikos veiksnius ir pavojus“, kuris lyg gairės darbdaviams bei už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingiems asmenims padeda įvertinti, į kokius pavojus būtina atkreipti dėmesį parenkant AAP konkrečiu atveju.

Naujos redakcijos Nuostatų 2 priede pateikiamas kur kas platesnis veiklos rūšių / sektorių sąrašas, įtraukiant papildomas veiklas, kaip pavyzdžiui, transportas ir logistika, kur darbuotojams gali prireikti apsauginio šalmo, kai darbas atliekamas keliaujama dviračiais ir dviračiais su mechaninėmis pavaromis; peržiūrėta pėdas bei kojas apsaugančios avalynės klasifikacija, numatant avalynės su saugos arba apsauginėmis nosimis, padikaulių apsauga arba neslidžios avalynės išdavimą pagal veiklos rūšį / sektorių ir pobūdį; žmonių sveikatos priežiūros veikla taip pat buvo įtraukta, numatant apsauginių / tamsių akinių ir veido skydelių suteikimą atliekant odontologines ir chirurgines procedūras; be to skirtas dėmesys viso kūno (odos) apsaugai suteikiant AAP, skirtas saugoti nuo natūralių ir dirbtinių ultravioletinių spindulių ir kt.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Nuostatų 2 priede pateikiamas nebaigtinis sąrašas veiklos rūšių arba sektorių, kuriuose gali reikėti AAP. Nuostatų 3 priede „Pavyzdinis asmeninių apsaugos priemonių rūšių, susijusių su pavojais, nuo kurių jos saugo, sąrašas“ pateiktas detalesnis rinkoje esančių ir galimų AAP rūšių pavyzdinis sąrašas.

Nuo 2021 m. lapkričio 20 d. įsigaliojus pakeitimams neteko galios Nuostatų 5 priedas („Nebaigtinis asmeninių apsaugos priemonių sąrašas“) ir 6 priedas („Nebaigtinis darbų arba darbo sektorių, kuriuose gali reikėti asmeninių apsaugos priemonių, sąrašas“), kurių nuostatos vadovaujantis Direktyva buvo iš esmės peržiūrėtas ir atitinkamai išdėstytos naujose Nuostatų 3 – 2 priedų redakcijose. Nuostatų 4 ir 7 priedai liko nepatikę (įskaitant nuo 2015 m. Nuostatų 7 priedo 3 pavyzdyje vis dar neatnaujintą valiutos nurodą į litus vertinant išduotų AAP kainą).

Pakeitimais buvo suderinti Nuostatuose, Direktyvoje bei Reglamente (ES) 2016/425 vartojami terminai ir klasifikacijos, sudarytos palankesnės sąlygos įvairių sektorių ir pramonės šakų darbdaviams tiksliau įvertinti galimus pavojus darbe bei suteikti tinkamas AAP. Tačiau vertinant, kad pagal Valstybės darbo inspekcijos pateikiamą informaciją nelaimingų atsitikimų darbe, deja, vis dar nepavyksta išvengti ir pagrindinės to priežastys įprastai sąlygotos ne tik neįgyvendintų ar netinkamai įgyvendintų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tačiau taip pat ir darbdavių nurodymų nevykdymo, siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas, svarbu suteikti patogias naudoti AAP, apsaugančias nuo darbuotojų vykdomo darbo įtakotų pavojų, o taip pat skirti dėmesį kontrolei, kaip darbuotojai laikosi nurodymų, įskaitant tinkamą išduotų AAP naudojimą.

Atsižvelgiant į Nuostatų pakeitimų pobūdį ir apimtis, rekomenduojama į juos atkreipti dėmesį ne tik sprendžiant dėl naujai suteikiamų AAP, tačiau taip pat įvertinti, ar iki šiol darbuotojams suteiktos AAP yra tinkamos, patogios naudoti, pakankamos bei aktualios, nes palaipsniui keičiantis darbo, technologiniams procesams, naudojamoms medžiagoms ir pan., kyla poreikis vertinti ir iš to kylančias rizikas, AAP poreikį bei apimtis.