Investuok Lietuvoje“ bei „ROCKIT“ sudaryto žemėlapio duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje veikė 230 „fintech“ bendrovių. Iki 2020 metų Lietuvoje kasmet licencijuotą veiklą pradėdavo po 18-20 lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių.

Be drąsios ir ryžtingos Lietuvos Banko ir Vyriausybės lyderystės viso to nebūtume pasiekę. Startuoliams ir greitai augančioms technologinėms įmonėms itin svarbu jausti, kad jie yra laukiami pasitarti ir pasikonsultuoti diegiamų naujovių atvejais, kad reguliatorius yra nuoseklus ir skaidrus. Tai kuria pasitikėjimo aplinką ir leidžia įmonėms susikoncentruoti į kūrybą ir augimą.

Kas kelia nerimą rinkos dalyviams?

Lietuvos Bankui patvirtinus reorganizaciją, reguliatorių paliko aukštos kvalifikacijos „fintech“ sektoriuje specializavęsi specialistai. Pokyčiai yra natūralus procesas, tačiau veiklos tęstinumui užtikrinti, kaip ir bet kokioje kitoje srityje, būtinas kompetencijų bei žinių perdavimas.

Reorganizacijos pasekmes netrukome pajusti. Visų pirma ėmė mažėti naujai išduodamų licencijų skaičius, imta vilkinti esamų rinkos dalyvių administravimą – terminai pateikti atsakymus ilgėja, procedūros stringa. Priežastys gali būti įvairios – tiek griežtėjantys reikalavimai, tiek resursų stygius.

Viešai Lietuvos Banko interneto puslapyje skelbiami veiklos licencijavimo reikalavimai nėra pakitę nuo 2020 m. vidurio, tačiau rinkos dalyviai sulaukia reguliatoriaus rekomendacijų licencijų prašymus atsiimti dėl reikalavimu neatitikties, tiksliai nenurodant, kuo reikėtų remtis ruošiant dokumentus.

Viešai skelbiamos informacijos ir Lietuvos Banko darbuotojų konsultacijų disonansas kelia didelę grėsmę piktnaudžiavimu padėtimi, preferencijomis vienų ar kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

Nerimą kelia ir reguliatoriaus atstovų eskaluojamas reikalavimas teikti „naudą Lietuvai“, kuri matuojama Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktomis paslaugomis. Nors Lietuva yra puiki vieta testuoti produktus, mūsų rinka yra tiesiog per maža norintiems augti. Bet koks geografinis ribojimas prieštarauja pamatinei finansinių technologijų prigimčiai. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių rinkos dalyvių eksportuoja savo paslaugas ir produktus, ir tai yra esminė prielaida industrijos augimui.

Ne mažiau aktuali ir pastaruoju metu reguliatoriaus atstovų keliama „fintech“ sektoriaus „brandos“ tema, kuriai stipriai trūksta kiekybinio apibrėžimo, kad rinkos dalyviai galėtų be interpretacijų suprasti, kurioje brandos stadijoje jie šiuo metu yra.

Rizika – vengti ar valdyti?

Mes brandą suprantame kaip įmonės darbuotojų kompetenciją, pagrįstą rizikos apetitą, trijų linijų organizacinį modelį, efektyvią vidinės kontrolės sistemą, pradedant darbuotojų praktika, baigiant technologiniais sprendimais. Veiklos pradžioje spragos minėtose srityse sunkiai išvengiamos. Tai patyrėme savo kailiu, kas lėmė reputacinę žalą ir apsunkintą naujų partnerysčių mezgimo procesą.

Besimokydami rizikų valdymo meno, 2020 m. atsisakėme 20 proc. klientų, kurie generavo 30 proc. reguliarių mėnesinių pajamų. Vis dėlto, užverdami duris tam tikrų sektorių atstovams, užuot juos pažindami, išstumiame tuos sektorius į paraštes ir nustojame tobulėti. Rizikų vengimas toli gražu nerodo sektoriaus brandos.

Per pastaruosius 20 mėnesių investavome per 3 mln. eurų į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją – į žmones, technologijas, mokymus, nepriklausomus tarptautinius auditus, sertifikatus. Įsivertinome, jog pusę finansinio verslo dalies sudaro pardavimai ir produktas, o kitą pusę – atitiktis ir rizikų kontrolė. Šiuo metu beveik pusė mūsų komandos yra aukštos kompetencijos darbuotojai, dirbantys atitikties, transakcijų stebėsenos, informacinio saugumo, rizikų valdymo srityse. Įgyvendinome ir toliau diegiame bei tobuliname rizikų valdymo procesus, kurie padėtų greitai augti. Visa tai darome tam, kad rizikų nereikėtų atsisakyti.

Galimybės Lietuvai – kaip išnaudoti momentą

Vyriausybė „fintech“ priemonių plane yra numačiusi plėtoti „fintech“ palankią aplinką, populiarinti Lietuvos jurisdikciją tikslinėse rinkose, didinti finansinių technologijų žinomumą bei naudojimą ir skatinti Lietuvoje įsikūrusių „fintech“ įmonių paslaugų ir prekių eksportą.

Kad numatytos priemonės būtų įgyvendintos ir industrija šalyje toliau sparčiai vystytųsi, reikia visų „fintech“ ekosistemos narių – Vyriausybės, reguliatoriaus, rinkos dalyvių – aktyvaus įsitraukimo.

Vyriausybė šiuo metu formuoja Lietuvos „fintech“ strategiją ir kitų metų biudžetą. Esminis indėlis būtų aiškiai numatyti, kuo matuojama mūsų sektoriaus sėkmė ir nauda Lietuvai, kad neliktų erdvės interpretacijoms ir tokiems pertekliniams reikalavimams kaip paslaugų teikimas Lietuvos vartotojams privaloma tvarka.

Atliepiant biudžeto temą, labai svarbu atitinkamai pagal industrijos augimo pagreitį planuoti ir skirti lėšas bei resursus institucijoms, kurios dalyvauja finansinių veiklų priežiūroje ir tokiu būdu kontroliuoja rizikų valdymą šalies mastu – FNTT, policijai, prokuratūrai ir t. t. Rinkai augant itin svarbu, kad priežiūros institucijų kompetencijų lygmuo būtų toks pats ar net aukštesnis nei rinkos dalyvių. Svarbu ne tiek prižiūrinčių institucijų darbuotojų kiekis, kiek jų kompetencija, požiūris, konkurencingi atlygiai ir atitinkami mokymai, sertifikavimas. Tai yra svarbiausi veiksniai, nulemsiantys tolesnę industrijos raidą.

Lietuvos banko resursų ir kompetencijos klausimas itin aktualus, nes yra susijęs su kasdiene rinkos dalyvių veikla ir jos procesais. Pavyzdžiui, jau minėta licencijavimo tvarka — viešai skelbti aktualią reikalavimų redakciją būtina. Išduodant ar praplečiant licencijas negali būti išlygų bei neaiškių taisyklių.

Ne mažiau aktuali išlieka rinkos dalyvių edukacija, konsultacijos diegiant naujoves, metodinė pagalba, rizikų valdymo, ne vengimo, politikos eskalacija dažninant vizitus prieš inspekcijas, suteikiant galimybę rinkos dalyviams išsitaisyti veiklos trūkumus prieš taikant poveikio priemones. Vienas iš įrankių, kurį galėtų pasitelkti reguliatorius, būtų rinkos dalyvių rizikų valdymo ir PP/TF programų palyginimas su Baltijos šalių ar net ES rinkomis. Glaudesnis darbas ir dalijimasis informacija su regiono ar visos Europos finansų sektoriumi įgalintų reguliatorių aktyviau įsitraukti į naujų korespondentinių partnerysčių Lietuvos finansinėms įstaigoms kūrimą.

Rinkos dalyviai savo ruožtu pirmiausia privalo rimtai įsivertinti, kokią svarbią verslo dalį užima rizikų valdymas, ir užtikrinti tam tinkamus žmogiškuosius ir technologinius resursus, dažniau ir drąsiau kreiptis į reguliatorių diegiant naujoves, aktyviau ieškoti būdų bendradarbiauti įsitraukiant į asociacijų veiklą.

Ar pavyks? Taip, jei išmoksime susitarti

Vertinti vienas kitą iš priešo teritorijų pozicijos nėra augimo strategijos dalis. Turime dirbti ranka rankon, kad „Licencijuota Lietuvoje“ taptų tarptautiniu kokybės ženklu. Mūsų akimis, šiuo metu kaip niekad reikalingas išsamus, atviras ir nuolatinis Vyriausybės, reguliatoriaus ir rinkos dalyvių pokalbis.

LB šiais metais vykdė ne vieną rinkos dalyvių apklausą rizikų valdymo, vidinių auditų praktikų, organizacinių struktūrų, informacinės saugos klausimais. Rinkai bręsti tikrai padėtų individualios įžvalgos ne tik „kas yra blogai“, bet ir „kas yra gerai“ atskirų rinkos dalyvių praktikose.

Visoms trims šalims, reguliatoriui, rinkos dalyviams ir Vyriausybei, būtina susivienodinti apibrėžimus ir reikšmes, kas yra „branda“, „rizikų valdymas“, „rizikų vengimas“, „rizikos apetitas“, kuo matuojamas „progresas“. Norint užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą, šiuos apibrėžimus privaloma skelbti viešai, o nustatytus matavimo rodiklius — periodiškai sekti ir viešinti.

Jei visi sektoriaus atstovai veiks išvien, Lietuva „fintech“ srityje lenks Londoną, Dubliną ar Singapūrą, o mes, rinkos dalyviai, galėsime toliau kurti inovatyvius finansinius produktus ir rūpintis rizikų kontrole nesižvalgydami, kuris Europos reguliatorius turi tinkamesnį požiūrį ir inovatoriams priimtinesnį reguliavimą.