Prieš keletą metų Jungtinės Tautos sukūrė tvaraus vystymosi tikslų programą 2030 metams. Ja buvo siekiama parodyti verslams, kad pokytis tvarumo link yra naudingas ne tik žmonijai bei planetai, bet ir turi ekonominę naudą patiems verslams. Tvarumas neretai kiek klaidingai interpretuojamas, pavyzdžiui, kaip gamtosauga, nors iš tiesų – be aplinkos apsaugos – jis taip pat apima ir socialinę, ekonominę bei žmogiškųjų išteklių problematiką. Permąstant visus šiuos komponentus ir pasiekiama didžiausia nauda verslui.

Deja, COVID–19 pandemija parodė, kad, ištikus krizei, pirmiausiai taupoma planetos ir žmonių sąskaita. Šią situaciją puikiai iliustruoja ES siekis iki 2021 m. visiškai atsisakyti vienkartinių šiaudelių, įrankių ir indų, kai kalbėjome apie švaresnius vandenynus. Kita vertus, šiandien vietoje to į aplinką išmetame beveik 3,5 mlrd. apsauginių kaukių per dieną.

Tiesa, tendencijos nėra vien negatyvios: šiemet atliktas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemijos fone, iš apklaustų 750 verslų vadovų net 80 proc. yra susirūpinę dėl klimato kaitos. Trečdalis jų teigia jaučiantys klimato kaitos pasekmių įtaką verslo procesams, o ketvirtadalis dėl klimato kaitos patiria žaliavų trūkumą. Kita vertus, nors verslų vadovai kalba apie susirūpinimą gamta, net du trečdaliai jų pandemijos laikotarpiu nutraukė finansavimą tvarumo iniciatyvoms. Po tokio sprendimo tenka dirbti laviruojant tarp kol kas neapibrėžto politinio aplinkosaugos reguliavimo ir vis dažnėjančių darbuotojų bei paslaugų vartotojų aktyvizmo apraiškų.

Kylantys taršos mokesčiai skatina rinktis tvaresnes aternatyvas

Jau minėtas tyrimas taip pat parodė, kad ketvirtadalis apklaustų organizacijų laikėsi iki karantino parengtų tvarumo strategijų ir džiaugėsi, kad jų pastangos buvo naudingos ne tik žmonėms bei planetai, bet ir pelningos. Šių verslų vadovai ateinančiais metais ketina investuoti dar daugiau lėšų į tvarumo atskaitomybės sistemų diegimą ir struktūrines savo verslų permainas, taip gerindami pelno ir grąžos vadovams rodiklius.

Šiemet tarptautinės IT bendrovės „Accenture“ tyrimas pabrėžė strateginių permainų būtinybę ir įvedė tvarumo DNR sąvoką. Ja akcentuojama tai, kad paviršinės permainos neduoda rezultatų, kurių jau tikisi visuomenė. Kita studija atskleidė, kad kas penktas investuotojas pasirašė JT atsakingo investavimo principų dokumentą, tad skaidrumas, kalbant apie tvarumą, palengva tampa nauja norma. Bendrai, net 81 proc. tvarumą matuojančių verslų viršijo 2020 m. pateiktus rodiklius, tad gali džiaugtis kylančiais tvarumo rodikliais.

Investuoti į tvarius sprendimus stumia ir kylantys taršos mokesčiai, nuolat brangstantis iškastinis kuras ir kiti neatsinaujinantys ištekliai bei kylančios žaliavų, gamybos kainos. Taigi, verslui būti tvariam šiandien paprasčiausiai naudinga ekonomiškai, o to nedarantys turės susidurti su papildoma finansine našta. Kita vertus, imtis tvarių iniciatyvų vis labiau įkvepia ir visuomenės keliami tvarumo lūkesčiai.

Visuomenė darosi sąmoningesnė

„Accenture“ tyrime pateikiami skaičiai atskleidžia, kad net du trečdaliai darbuotojų mano, jog organizacijos privalo kurti jiems pridėtinę vertę. Žmonėms svarbus jų darbovietės ir a priori jų pačių daromas poveikis planetai, jie tikisi vadovų atsakomybės. Darbdaviui keliami lūkesčiai vis didėja: net 83 proc. darbuotojų kur kas labiau motyvuoja galimybė būti produktyviais bet kurioje vietoje ir lankstumas, prie kurio pripratome darbo pandemijos sąlygomis metu.

Paslaugų vartotojai taip pat darosi sąmoningesni ir du trečdaliai jų planuoja rinktis prekes bei paslaugas, siūlomas etiškų ir tvarių organizacijų. Kita vertus, tvarumo imituoti nederėtų, nes trys ketvirtadaliai mano, kad darbo etika ir vertybės yra svarūs argumentai rinktis organizacijos paslaugas ar prekes, todėl organizacijų reputacija tampa vis svarbesnė. Informacijos prieinamumo lygis niekada nebuvo toks aukštas, tad būtinos struktūrinės permainos, kuriančios organizacijos tvarumo DNR, o ne fasadiniai pasikeitimai.

Patarimai siekiantiems perkurti savo organizacijos tvarumo DNR

Bendrovės „Accenture“ sukurtas Tvarių Organizacijų Indeksas kataloguoja 4000 organizacijų pagal jų tvarumo rodiklius ir daro išvadą, kad matoma tiesioginė koreliacija tarp aukšto tvarumo indekso ir ekonominės bei įvaizdžio sėkmės. Verta pasitikrinti, ar kažkuriose iš šių sričių galite padaryti teigiamų pokyčių savo versle ir stiprinti savo verslo tvarumo DNR:

1. Resursai: elektra, vanduo, biuro reikmenys, kuras – lengvai pamatuojamos resursai, kuriuos galima mažinti stebint išlaidas, ieškant ekonomiškesnių alternatyvų;
2. Žmogiškieji ištekliai – pamatiniai kriterijai yra darbuotojų savijauta, lojalumas darbovietei, pasitenkinimo darbo sąlygomis lygis, gebėjimas ir noras tobulėti/augti;
3. Žaliavos ir atliekos – atrodo akivaizdu, bet čia svarbu permąstyti savo veiklos taršą, išmetamų žaliavų kiekį, įsivertinti žaliavų kilmę;
4. Logistikos sąnaudos – siuntiniai ne tik kainuoja, bet ir apkrauna logistikos grandinę, teršia aplinką, tad svarbu tinkamai įsivertinti siuntų dydį ir periodiškumą (viena didelė siunta paliks mažesnį pėdsaką, nei 5 mažos);
5. Technologijos/inovacijos – lengva užstrigti senose praktikose, tad ieškokite tvarių, pažangių sprendimų pradedant LED lemputėmis biure, baigiant atsinaujinančia energija;
6. Veiklos pėdsakas – pagal galimybes, žiūrint į viršuje esančias eilutes, įsivertinti, kokį poveikį jūsų veikla daro gamtai, visuomenei, darbuotojams.