Šiuo metu siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai apima keturias svarbias sritis – pardavimo laiką, amžių, nuo kada galima alkoholinius gėrimus įsigyti, turėti ir vartoti, informacijos sklaidą ir alkoholinių gėrimų prekybą įvairių viešų renginių metu.

Iškreipta konkurencija ir kurioziškos situacijos prekybos vietose

LAGGIA skeptiškai vertina šiuo metu esantį siūlymą nuo 18 iki 20 metų asmenims suteikti galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus iki 15 proc., o nuo 20 metų – visus alkoholiniu gėrimus. Neteko matyti moksliškai pagrįstų faktų, kad vieno alkoholio rūšis kenkia labiau nei kito. Juk ne nuo alkoholio rūšies, o nuo suvartoto kiekio priklauso pasekmės. Sunku suprasti skirtumą tarp to, jei žmogus išgertų keturis bokalus alaus arba vieną butelį likerinio vyno.

Svarbu paminėti ir tai, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba vertino šį siūlymą ir pripažino, jog jei tokia nuostata būtų priimta, ji galėtų sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams.

Diskusijos klausimas ir politinis sprendimas – nuo 18 ar 20 metų žmonės turėtų galimybę įsigyti alkoholinius gėrimus Lietuvoje, tačiau norint išvengti keistų ir kuriozinių situacijų – amžiaus diversifikavimo vertėtų atsisakyti.

Elementarus pavyzdys, kai galėtų kilti nesusipratimai – įsivaizduokime, kad žmogus prekybos vietoje įsideda tris skirtingus gėrimus ir pardavėjas turi ne tik įsitikinti, kad žmogus atitinka amžiaus kriterijų, bet dar ir patikrinti kiekvieno gėrimo laipsnišką stiprumą. Siūlyčiau diskutuoti ne apie skirtumą, tačiau apie bendrą amžiaus limitą.

Perteklinis pardavimo laiko ribojimas

Kalbant apie pardavimo laiką svarbu pažymėti, kad visos savaitės dienos turėtų būti vienodos ir dabartinis reguliavimas yra perteklinis. Prekybos pavėlinimas rytais iki 10 valandos yra pagrįstas, dauguma duomenų rodo, jog būtent rytinis alkoholio įsigijimo laikas yra pavojingiausias tam tikroms socialiai pažeidžiamoms grupėms.

Tačiau sekmadieninis draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais po 15 valandos gali būti lengvai apeinamas ir didinti nekokybiškų, nelegalių svaigalų vartojimą. Toks draudimas nėra efektyvus ir tik sudaro nereikalingas kliūtis atsakingai alkoholinius gėrimus vartojantiems piliečiams.

Tarp reklamos ir objektyvios informacijos nėra lygybės ženklo

Dar vienas punktas, apie kurį kalbama – tai informacijos sklaida. Svarbu pabrėžti, kad įstatymo projekte nėra noro atlaisvinti reklamą. Net jei jis būtų priimtas toks, koks dabar yra registruotas, nesuteiktų galimybės iškilti lauko stendams su alkoholio reklama ar reklamoms atsirasti radijuje, televizijoje bei kitose masinėse informavimo priemonėse.

Kalbama apie paprasčiausią objektyvią informaciją, kurios dabar nėra galimybės skelbti Lietuvoje. Pavyzdžiui, mūsų šalies vyndariai pelno pasaulinius ir europinius apdovanojimus, tačiau apie tuos laimėjimus negali pasigirti ir pasidžiaugti viešai.

Itin svarbu nemaišyti reklamos su tikrai objektyvia informacija – pavyzdžiui informuoti žmones, su kokiu maistu galima derinti vieną ar kitą vyno rūšį, šviesti juos apie Lietuvoje gaminamų alkoholinių gėrimų gamybos subtilybes ir panašią informaciją. Tai yra kultūros, gastronomijos klausimai, tačiau jokiu būdu ne reklama.

Socialiniame tinkle „Facebook“ galima atrasti reklamos taisykles, kurios skelbia keletą šalių, kuriose draudžiama reklama ar alkoholio minėjimas socialiniame tinkle. Pavyzdžiui, be Lietuvos dar minimas Afganistanas, Brunėjus, Bangladešas, Pakistanas, Libija, Saudo Arabija ir keletas kitų šalių. Asociacija išties abejoja, ar Lietuva siekia patekti tarp tokių šalių pagal ribojimus. Lietuvoje šiuo metu yra leidžiama skelbti informaciją interneto svetainėse, tačiau tai daryti socialiniuose tinkluose draudžiama.

Nekalbame apie reklamos pirkimą tam tikriems įrašams, tik apie paprasčiausius įrašus, kurie informuotų skaitytojus vienu ar kitus klausimu. Tai Lietuvos gamintojams ir prekybininkams sukuria nelygias konkurencijos sąlygas su užsienio kompanijomis, kurios turi savo socialinių tinklų paskyras ir kurias mato Lietuvos vartotojai.

Neįsivaizduokime, kad gyvename uždaroje erdvėje. Internetas yra atviras ir žmonės gali rasti visą informaciją apie viską, išskyrus tai, kas yra gaminama jo šalyje. Tam, kad informaciją pamatytų, žmogus pats turi priimti sprendimą, pamėgti tam tikros lietuviškos bendrovės socialinio tinklo paskyrą. Tai yra tas pats, kai žmogus, norėdamas įsigyti alkoholinį gėrimą, apsilankęs parduotuvėje turi nueiti į alkoholinių gėrimų skyrių. Nereikia maišyti reklamos ir elementaraus informavimo sąvokų.

Natūrali fermentacija ir laipsnių reguliavimas

Galiausiai, įstatymo projekte norima suvienodinti laipsnius, iki kurių būtų galima prekiauti alkoholiniais gėrimais mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. Naujame siūlyme numatoma, jog mugėse ir parodose būtų galima prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais iki 15 laipsnių, o masiniuose renginiuose – natūralios fermentacijos ir iki 7,5 laipsnių.

Kalbant apie natūralią fermentaciją – neteko girdėti, kad toks gėrimas yra mažiau žalingas ar atrasti medicininių įrodymų, jog jis sveikesnis. Mums nėra aišku, kodėl natūralios fermentacijos gėrimai yra išskiriami įstatymuose. Absoliučiai visose kitose ES šalyse yra reguliuojami laipsniai, bet ne pagaminimo būdas.

15 laipsnių yra išties geras pasirinkimas, nes tai leistų prekiauti ne tik alumi ar sidru, kaip yra šiuo metu, kai sukuriamos tam tikros nevienodos konkurencinės sąlygos. Taip būtų suvienodinamos sąlygos gamintojams, pardavėjams ir importuotojams tam tikroje konkurencinėje kovoje. Vertėtų tokį skaičių palikti visose kategorijose, nes nėra aišku, pavyzdžiui, Kaziuko mugė yra masinis renginys ar mugė.

Įstatymas sureguliuotų ir išspręstų tam tikrus opius klausimus

Mes labai dažnai žiūrime į kitas Europos valstybes, ypač Skandinaviją, tačiau kalbant apie būtent šį įstatymo projektą ir jame aptariamą informacijos skelbimą bei panašius aspektus, galime pastebėti, kad nei vienoje valstybėje nerastume tokių situacijų, su kuriomis susiduriame Lietuvoje.