Kur slypi investavimo sėkmė

Gyventojai, kurie nėra susidūrę su investavimo praktika, jį kartais palygina su lošimu loterijoje. Tačiau tai yra vienas iš didžiausių mitų apie investavimą. Žaidžiant loterijose, tikimybė pralaimėti visada yra didesnė negu laimėti, o pralaimėjimo atveju dažniausiai netenkama visos sumos.

Tuo metu investuojant į tradicines finansines priemones, tai yra, akcijas, obligacijas, investicinius fondus, tikimybė uždirbti yra didesnė negu prarasti pinigus. Be to, net ir pasitvirtinus blogiausiam scenarijui, dalį investuotų pinigų praktiškai visada galima susigrąžinti, o apsišarvavus kantrybe per kelerius metus ir kompensuoti patirtą nuostolį.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad dalyvaudami loterijoje jokiais savo veiksmais dažniausiai nepadidinsite šansų laimėti. Tuo metu investuodami savo galimybes uždirbti galite padidinti išskaidydami ir valdydami savo investicijų portfelio riziką.

Apibendrinant, dalyvaudami loterijoje turėtumėte jausti kur kas daugiau baimės negu investuodami, nes pirmuoju atveju jūs mažai ką galite lemti, o antruoju – galutinė sėkmė didele dalimi priklauso nuo jūsų pasirinkimų.

Kokie pagrindiniai investavimo principai

Išskiriami keli pagrindiniai investavimo rizikos valdymo principai, kuriais vadovaudamiesi galite gerokai padidinti galimybes uždirbti iš savo investicijų.

Investicinio portfelio diversifikacija – tai vienas iš pagrindinių patarimų pradedantiems investuotojams. Anglakalbiai vartoja kur kas paprastesnį posakį, kuris teigia, kad niekada nereikėtų sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Pritaikant tai investicijų portfeliui − kuo daugiau skirtingų kompanijų ir kitų finansinių priemonių, taip pat kuo platesnė investicijų geografija, tuo mažesnė jūsų investicijų rizika.

Kitas svarbus rizikos valdymo principas – investavimo laikotarpis. Kuo investavimo laikotarpis ilgesnis, tuo daugiau galimybių pasiekti teigiamos grąžos, nes ilguoju laikotarpiu finansų rinkos linkusios augti. Tačiau ši taisyklė galioja ir atvirkštine tvarka – kuo investavimo laikotarpis trumpesnis, tuo labiau padidėja tikimybė patirti nuostolių tuo atveju, kai investuojama į didesnės rizikos priemones, pavyzdžiui, akcijas.

Trečiasis principas apibrėžiamas kaip periodiškumas − nuoseklus investavimas padeda suvienodinti akcijų ir kitų finansinių priemonių įsigijimo kainą. Šis principas tinka investuojant ir į fondus, ir į konkrečias finansines priemones. Jis padeda išlyginti rinkų svyravimus ir priartina finansinių priemonių įsigijimo kainą prie ilgamečio vidurkio.

Kaip sumažinti portfelio riziką

Kaip šie išvardyti principai veikia realybėje? Įsivaizduokite, kad turite 1 tūkst. eurų, kuriuos nusprendžiate investuoti į vienos perspektyvios bendrovės akcijas. Jų vertė per metus gali padidėti arba sumažėti 50 proc. Tai reiškia, kad sėkmės atveju jūs uždirbsite 500 eurų, o nesėkmės – tiek pat pinigų prarasite.

Šią riziką galima sumažinti investuojant į kur kas didesnį įmonių skaičių, pavyzdžiui, už minėtą sumą įsigijus fondo vienetų, kurį sudaro 500 didžiausių JAV įmonių akcijos („S&P 500“ indeksas). Tokio krepšelio metinė rizika sieks apie 10 proc., kas reiškia, kad jo vertė per metus gali dešimtadaliu padidėti arba sumažėti.

Toliau mažinti investicinio portfelio riziką padeda kito tipo finansinių priemonių įtraukimas. Klasikinė rekomendacija – į savo investicijų portfelį įtraukti obligacijas ar kitas fiksuoto pajamingumo priemones, pavyzdžiui, indėlį, kurių procentinė dalis atitiktų investuojančiojo amžių.

Pakankamai gerai subalansuotas trisdešimtmečio investicinis fondas galėtų atrodyti taip – 70 proc. jo sudaro investicijos į akcijų krepšelį, o 30 proc. – patikimų vyriausybių obligacijos, indėlis ar grynieji pinigai. Tokiu atveju viso portfelio investicinė rizika sumažėja iki 7 proc.

Investavimo horizonto reikšmė

Siekiant subalansuoti savo investicijų portfelio riziką, reikėtų atsižvelgti ir į investavimo laikotarpį. Trumpalaikis investavimas į tokias dideliais kainų svyravimais išsiskiriančias finansines priemones, kaip akcijos ar fondai, yra pakankamai rizikingas.

Pavyzdžiui, jei minėtas 1 tūkst. eurų portfelis turi 7 proc. riziką, tai susiklosčius nepalankioms aplinkybėmis, jo vertė per metus gali sumažėti iki 930 eurų. Kitąmet dėl palankių tendencijų jo vertė išaugs 7 proc. ir po metų sieks apie 995 eurus. Taigi jei investavote turėdami tikslą per dvejus metus santaupas padidinti iki maždaug 1,1 tūkst. ir jas panaudoti pirkiniui, tikslo nepasiekėte.

Siekiant, kad turimų lėšų investavimas bent minimaliai atsipirktų greičiau nei per 3 metus, geriausia pinigus laikyti taupomojoje sąskaitoje ar pirkti obligacijas, o ne investuoti į fondus ar akcijas. Visgi natūralu, kad užkirtus kelią rizikoms sumažėja ir grąža. Laikant indėlį ar investuojant į saugių vyriausybių obligacijas, šiuo metu galima tikėtis iki 1 proc. siekiančios metinės grąžos.

Aišku, visada išlieka tikimybė, kad investicija taps pelninga per palyginti trumpą laiką. Galite pataikyti į finansų rinkų augimo ciklo pradžią ir iš to užsidirbti per palyginti trumpą laiką. Nebūtų teisinga sakyti, kad trumpalaikis investavimas į didelės rizikos finansines priemones niekada neatneša pelno. Bet kuo ilgiau ir kuo reguliariau investuosite, tuo labiau priartėsite prie ilgametės vidutinės finansų rinkos grąžos, kuri sudaro 6-9 proc. per metus.

Rizikos tolerancija ir investavimo tikslas

Pradėjus investuoti ir pamačius, kad investicijos greitai davė grąžos, kyla pagunda orientuotis tik į pelną ir smarkiai padidinti riziką. Tačiau visada pirmiausia reikėtų galvoti apie galimus praradimus – kokio dydžio ir kaip ilgai juos galime toleruoti. Tolerancijos lygį geriausiai gali padėti nustatyti aiškiai apibrėžtas investavimo tikslas.

Pavyzdžiui, jei norite investuoti pinigus, kuriuos sutaupėte, nes dėl pandemijos neišvykote atostogauti, ir galite šių pinigų neliesti gerą dešimtmetį − tai jūsų tikslas bus padidinti tikėtiną grąžą ir rinktis rizikingesnes investicijas.

Tačiau jei sutaupytą sumą norite greitai padidinti, kad po kelerių metų ją galėtumėte skirti vaikų studijoms ar pradiniam būsto įnašui, reikėtų atidžiai pasverti galimas rizikas ir investuotų lėšų trumpalaikį nuvertėjimą.