Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, vėl būtina pasidžiaugti pramonės sektoriaus rezultatu nepaisant nemažų iššūkių, su kuriais šis sektorius susiduria. Pramonės gamybos apimtis lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį buvo 16,5 proc. didesnė negu prieš metus. Per ketvirtį pramonės gamyba padidėjo 3,9 proc., ir tai, turbūt vėl buvo vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Labiausiai per metus išaugo cheminių produktų, elektronikos ir optinių gaminių, baldų, medienos gaminių, mašinų įrangos gamyba. Pramonės įmonės dėl užsakymų stygiaus ir toliau nesiskundžia, tačiau problemų toliau kelia tiekimo grandinės trikdžiai, sparčiai šoktelėjusi energetikos produktų kaina ir darbuotojų trūkumas. Dėl šių veiksnių daugeliui įmonių tenka susitaikyti su mažesniu, negu planuota, pelningumu.

Gyventojai trečią ketvirtį išlaidavo daugiau, taupė mažiau

Trečią ketvirtį smarkiai į priekį ekonomiką tempė ir vidaus vartojimas. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas aiškiai rodo, kad gyventojų noras išlaidauti prekėms niekur nedingo, o įvesti reikalavimai į tam tikras prekybos vietas įleisti tik gyventojus, turinčius galimybių pasą, didelės įtakos prekybos sektoriui rugsėjį nepadarė. Trečią ketvirtį prekybos apyvarta augo sparčiau negu disponuojamos gyventojų pajamos. Be to, žmonės šių metų trečią ketvirtį neabejotinai daugiau išleido ir paslaugoms. Tokiam išlaidavimui įtakos turėjo ir ankstesniais ketvirčiais sukauptos santaupos.

Paskutinį metų ketvirtį prekybos sektoriaus rezultatai pirmiausiai priklausys nuo pandemijos eigos. Reikėtų priminti, kad praėjusiais metais ne maisto prekyba besiverčiančios parduotuvės buvo priverstos užsidaryti nuo gruodžio 16 dienos. Kadangi epidemiologinė situacija Lietuvoje prastėja, veikiausiai niekas negali būti užtikrintas, kad ji metų pabaigoje nepasikartos. Be to, spalį vartotojų lūkesčiai smuko, o tai irgi perspėja apie atsargesnį gyventojų požiūrį į trumpo laikotarpio ekonomikos ir jų pačių finansinės padėties perspektyvas. Galiausiai infliacija šalyje toliau įsibėgėja – spalį ji jau buvo 8,2 procento. Tiesa, gyventojų piniginės labiausiai kainų šuolį pajus tik vasarį, kai reikės apmokėti sausio mėnesio sąskaitas už šilumą, elektrą ar gamtines dujas.

Kelių transporto sektorius augo, prasčiau sekėsi geležinkelių ir uosto krovos bendrovėms

Nors buvo kai kurių geopolitinių problemų, transporto sektorius taip pat turėjo teigiamai prisidėti prie ekonomikos plėtros trečią ketvirtį. Krovinių vežimo kelių transportu paklausa išliko labai didelė pagrindinėse eksporto rinkose. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir įmonių perkėlimas į kitas valstybes vis labiau riboja augimą. Sudėtingesnė padėtis trečią ketvirtį buvo vežimu geležinkeliu ir krova jūrų uoste besiverčiančioms įmonėms. Geležinkelių transportu vežtų krovinių apyvarta pirmą ketvirtį buvo 12,7 proc. mažesnė, o uoste perkrauta 8,1 proc. mažiau krovinių negu prieš metus. Kitais metais nuosmukis bus dar didesnis, jeigu iš tiesų nutrūks baltarusiškų kalio trąšų tranzitas ir krova.

Kiek nuvylė jau paskelbti liepos ir rugpjūčio statybos darbų apimties pokyčiai, kurie rodo, kad trečią ketvirtį statybų sektorius augo minimaliai. Tokiam rezultatui daugiausiai įtakos darė per metus sumažėję inžinerinės statybos darbai dėl to, kad praėjusiais metais tiesiog siekiant skatinti ekonomiką buvo skirta daugiau lėšų kelių tiesimo sektoriui. Statybų sektorius dėl darbų užsakymų neturėtų skųstis kitąmet, tačiau ir toliau problemų kels istoriškai aukštos žaliavų kainos ir darbuotojų stygius.

Didžiausią neigiamą įtaką BVP rodikliui trečią ketvirtį turėjo žemės ūkio sektoriaus rezultatai dėl maždaug 7 proc. mažesnio grūdinių kultūrų ir rapsų derliaus. Trečią ketvirtį šio augalininkystės sektoriaus įtaka ekonomikai siekia 5 proc., todėl mažesnis derlius nurėžė 0,4 proc. BVP.

Pandemijos viražai: baimes dėl nuosmukio masto greitai pakeitė nerimas dėl spartaus augimo tempo

Spartus BVP augimas, beveik penktadaliu padidėjusios būsto kainos, kaistanti darbo rinka ir dešimtadaliu augančios algos ima perspėti apie didėjančią netvaraus ekonomikos augimo riziką. Kadangi Lietuvos ekonomika yra nulėkusi į priekį gerokai toliau negu didžiosios euro zonos šalys, Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika dabartiniu metu nepadeda kiek pristabdyti arklių. Kita vertus, gyventojų ir verslo skola Lietuvoje auga subalansuotu tempu, todėl bent jau šis veiksnys nėra tas, kuris labai skatintų ekonomikos temperatūros didėjimą. Apie tai, kokią įtaką jų sprendimai darys ekonominiam stabilumui ateinančiais metais, turėtų pagalvoti ir politikai, svarstantys kitų metų biudžeto projektą.

Išsamias atnaujintas BVP ir kitų rodiklių prognozes pristatysime lapkričio 16 dieną SEB grupės ekonomistų skelbiamuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.