Įstatymas bus taikomas tiekėjams, kurių apyvarta nesiekia 350 mln. eurų per praėjusius finansinius metus. Iki šiol metinių pajamų kartelė buvo 40 mln. eurų. Taigi Įstatymas, kuris reguliavo santykius tarp didžiųjų prekybos tinklų bei mažo ir vidutinio dydžio tiekėjų nuo lapkričio 1 d., įgyvendinant ES direktyvos Nr. 2019/663/ES nuostatas, bus taikomas ir didiesiems tiekėjams. Akivaizdu, kad tokiu reikšmingu pakeitimu įstatymų leidėjas siekia apsaugoti kuo daugiau tiekėjų nuo galimų nesąžiningų mažmeninės prekybos tinklų veiksmų.
Įsigalios nauji draudimai
Įstatyme į nesąžiningų veiksmų sąrašą įtrauktas draudimas reikalauti tiekėjų priimti atgal neparduotas maisto prekes, negendančius ir tinkamai supakuotus maisto produktus, nesumokėjus už šias prekes ar jų pašalinimą. Taip pat įtrauktas draudimas atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, įtvirtintus naujame Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme (toliau – Nesąžiningos prekybos draudimo įstatymas). Nesąžiningos prekybos draudimo įstatyme numatyta net 20 skirtingų veiksmų, kurie yra draudžiami. Šie pakeitimai leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas ne tik įgyvendina pareigą perkelti ES direktyvą į nacionalinę teisę, tačiau ir siekia apsaugoti tiekėjus nuo priverstinio bei nepagrįsto mokėjimo už klaidas ir apsiskaičiavimus, kuriuos padaro mažmeninės prekybos tinklai, vykdydami savo veiklą.
Nors Įstatyme įvardijami nauji draudimai, apskritai draudžiamų veiksmų sąrašas trumpėja. Pavyzdžiui, iš Įstatymo išbrauktas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms iš tiekėjų reikalauti kompensuoti išlaidas, patirtas sprendžiant vartotojų skundus, taip pat draudimas mažmeninės prekybos įmonėms taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams. Šie draudimai nedingsta, tiesiog juos įsigaliojus pakeitimams reguliuos Nesąžiningos prekybos draudimo įstatymas. Deja, negalime pasidžiaugti, kad ES teisės perkėlimas yra sklandus ir aiškus verslui.
Baudos galės būti dar didesnės
Vietoj anksčiau nustatytos maksimalios 120 000 eur. baudos, dabar maksimali bauda bus 0,7 proc. pažeidimą padariusio ūkio subjekto praėjusių metų pardavimo pajamų. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklas, atlikęs draudžiamus veiksmus, vietoj ankstesnės maksimalios 120 000 eur. baudos šiandien galėtų būti nubaustas kur kas didesne 4 708 788 eur. bauda. Toks maksimalios sumos augimas turėtų atbaidyti mažmeninės prekybos tinklus nuo nesąžiningų veiksmų.
Taip pat Įstatyme numatytos baudos už šešis skirtingus draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, įtvirtintus naujojo Nesąžiningos prekybos draudimo įstatymo 4 str. 1 ir 2 d. Šių baudų piniginė išraiška bus ne mažesnė nei 200 eurų, tačiau ne didesnė nei 20 proc. susikaupusių pradelstų skolų tiekėjui suma.
Naujos Konkurencijos tarybos teisės
Konkurencijos tarybai Įstatymo pakeitimais suteikiami papildomi įgaliojimai – turėdama pakankamai įrodymų dėl Įstatymo pažeidimų, ji galėtų pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių.
Taip pat Įstatymas dabar tiesiogiai numato, kad tyrimą vykdantys pareigūnai gali gauti teismo leidimą įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas bei teritoriją. Anksčiau teisė patekti į patalpas būdavo siejama su pareigūnų teise peržiūrėti ūkio subjektų dokumentus. Sugriežtinti ir sutikslinti reikalavimai turėtų padėti įgyvendinti Įstatymo tikslą – užtikrinti mažmeninės prekybos atstovų sąžiningą elgesį tiekėjų atžvilgiu.
Apibendrindami dar kartą galime akcentuoti, kad šie reikšmingi Įstatymo pakeitimai padės apriboti mažmeninės prekybos įmonių piktnaudžiavimą savo rinkos galia bei užtikrins efektyvesnę maisto prekių ir gėrimų tiekėjų apsaugą.
