Skaičiuojant cigaretėmis, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 7 šių metų mėnesius buvo parduota 1,4 proc. mažiau nei lyginamuoju laikotarpiu pernai, kas rodytų susitraukimą. Tačiau per šių metų antrą ketvirtį pardavimai šoktelėjo 3,9 proc. į viršų lyginant su pernai. Galima daryti prielaidą, kad sustiprinus sienos su Baltarusija kontrolę dėl pabėgėlių problemos, vis daugiau perkama legalių cigarečių ir atsisakoma kontrabandinių, kurių pasiūla tikėtinai sumažėjo.
Verta prisiminti, kad akcizas rūkalams buvo padidintas šiais metais ir numatytas trijų metų planas jį didinti toliau, kai nuo šių metų 115,5 eurų už 1000 cigarečių galiojantis tarifas pakils iki 138 eurų 2024 metais. Šiais metais cigaretės vidutiniškai pabrango 0,19 eurų už 20 cigarečių pakelį.
Akcizų kėlimui visada pasitelkiamas prieštaraujantis argumentas, kad tai gali padidinti motyvaciją kontrabandai. Kontrabanda vykdoma iš esmės cigaretėmis, nes yra pertekliniai gamybos galimybės Baltarusijoje. Tuo tarpu mažiau kenksmingų, remiantis JAV maisto ir vaistų administracija, kaitinamojo tabako produktų kontrabandos praktiškai nefiksuojama, nes jie nėra gaminami kaimyninėje šalyje.
Beveik 123 mln. eurų sunešančios cigaretės šiandien sudaro 16,5 proc. nuo viso surenkamo akcizo, kuris apima energetinius/degalų produktus (54,6 proc.), alkoholį (26,1 proc.) ir likusius tabako ir rūkomuosius gaminius (2,8 proc.). Viso per pirmą pusmetį Lietuvoje akcizų buvo surinkta 407 mln. eurų.
Žvelgiant į skaičius ir vertinant, kad stipriau apsaugota siena mažina kontrabandos mastelį, galima persvarstyti cigarečių akcizo dydžius. Tai absoliučiai didžiausia rūkalų grupė, kuri suneša šeštadalį viso akcizo ir galėtų prisidėti prie tos pačios sienos apsaugos ar rūkymo sukeltų sveikatos problemų išlaidų padengimo, nes kiekvienas 10 proc. akcizo didinimas, neliečiant kitų grupių, kurios nereikšmingos biudžeto įplaukoms (cigarai, elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas), į biudžetą galėtų sunešti apie 25 mln. eurų papildomai kasmet.
