Beveik visos inovacijomis grįstos pasaulio valstybės šiandien susiduria su talentų trūkumu. Turtingos JAV ir Vakarų Europos ekonomikos nesunkiai sprendžia talentų klausimus – geriausi IT protai iš trečiųjų šalių nuolat plūsta į šias valstybes, jų nereikia nei kviesti, nei tikinti.
Tuo tarpu mažesnės inovacinės ekonomikos, pvz., Skandinavijos ar Beneliukso šalys, turi savo talentų kalyklas – jos investuoja į stiprias nacionalines švietimo sistemas, kurios jau ne pirmą dešimtmetį aprūpina jų ekonomikas ir verslą IT, inžinerijos ar biomedicinos specialistais.
Lietuvoje, deja, negalime pasigirti nei galinga inovacijų ekonomika, kuri siurbtų talentus iš svetur, nei labai pažangia švietimo sistema, kuri šalies viduje augintų pakankamai talentų. Tačiau situaciją galima greitai pradėti keisti, sistemingai mokantis iš geriausiųjų pavyzdžių Europoje. Išradinėti dviračio nebereikia.
Raktas į greitesnį augimą – IT raštingumas
Greitas ir visapusiškas Lietuvos švietimo sistemos pritaikymas rytojaus verslo poreikiams. Tai svarbiausias pratimas, kurį privalo atlikti Lietuvos politinė valdžia. Švietimo technologizaciją paversti strateginiu valstybės prioritetu. Kai turėsime tokį visuotinį strateginį susitarimą, domino kaladėlės pačios ims kristi į savo vietas.
Dar kartą pasimokykime iš Estijos, kuri mums artima istoriškai, geografiškai ir dydžiu. Šiandien Estija yra pirmoje vietoje Europoje, vertinant pagal švietimo sistemos efektyvumą (čia ir toliau remiuosiu EBPO duomenimis).
Estija taip pat yra penkta ES valstybė pagal investicijas į mokslą, nusileidžianti tik Danijai, Švedijai, Belgijai ir Suomijai. Ir dar – Estija yra daugiausiai švietimui skirianti (6% BVP) besivystanti ES valstybė.
Mūsų kaimynė jau bene dešimtmetį laikoma sėkmės istorija, ji parodė, kaip galima užsiauginti pakankamą IT talentų kiekį. Tokį, kuris patenkintų smarkiai augančio vietos verslo poreikius ir priartintų valstybę prie tokių inovacinių ekonomikų, kaip Izraelis.
Dar 2012 m. Estijos vyriausybė pristatė unikalią technologijų švietimo programą „ProgeTiger“, kurios pagrindinė užduotis buvo skatinti moksleivių ir studentų domėjimąsi IT disciplinomis ir specialybėmis.
Programa buvo sukurta kaip valstybinė priemonė, kuri turėjo padėti spręsti didėjančias Estijos verslo bendrovių problemas samdant programuotojus. Estija jau tada turėjo sparčiai augančią technologijų industriją, kurią katalizavo tarptautinė „Skype“ sėkmė, prasidėjusi dar 2009 m. – per pirmąjį bendrovės investicijų raundą.
Pradėjusi esminius pokyčius prieš dešimt metų, šiandien Estija gali pasigirti vienu novatoriškiausių švietimo modelių pasaulyje.
Startas – pirmoje klasėje
Raidos tyrimai rodo, kad būdami 8-10 m. amžiaus vaikai nesąmoningai priima pagrindinius gyvenimo sprendimus, kuria kryptimi toliau vystysis jų asmenybė ir protas. Mokslininkai teigia – vaikas, sulaukęs šio amžiaus, apsisprendžia, ar bus kūrėjas, ar vartotojas. Abiem atvejais vaiko smegenys pradeda vystytis pagal skirtingus scenarijus ir vėliau keisti įpročius tampa žymiai sunkiau.
Suprasdama tai, 2012 m. Estijos vyriausybė nusprendė, kad kompiuterinio raštingumo mokiniai turi būti pradėti mokyti nuo pirmos klasės. Dar daugiau – mokytojams buvo leista savarankiškai spręsti ir valdyti mokymo programas. Ši mokymo reforma suteikė mokytojams daugiau pasitikėjimo ir kartu atsakomybės, o nuo to laimėjo tiek moksleiviai, tiek ir pati švietimo sistema.
Rezultatas – šiandien estai yra pirmi Europoje ir treti pasaulyje po Singapūro ir Japonijos pagal gamtos mokslų studijų populiarumą, taip pat pirmieji Europoje (kartu su Šveicarija) pagal matematikos studijų apimtis. Reorganizavus sistemą, teigiamus pokyčius pajuto ir mokytojai – jų vidutinis atlyginimas šalyje per paskutinius 5 m. augo perpus.
Pagrindinė Estijos „ProgeTiger“ programos užduotimi tapo suteikti vaikams ir jaunimui įgūdžių, kurių valstybei reikės ateityje, o ne šiandien. Estija parėmė savo švietimo sistemą STEAM edukacinio metodo požiūriu.
STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts & Mathematics) švietimo koncepcija apjungia mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kryptis, kurių visuma skatina mokinių analitinį, kritinį ir į bendradarbiavimą orientuotą mąstymą. Tokia sistema skatina ne sausai mokytis teorijos ir rinkti žinias. Ji moko spręsti problemas, patirtį įgyti per kūrybinį procesą.
Išaugęs mokytojo prestižas
Jokia švietimo reforma neįmanoma be esminio požiūrio į mokytoją kaitos. Ko gero, didžiausia projekto „ProgeTiger“ vertybe tapo entuziastingų mokytojų – lyderių tinklo sukūrimas. Visuose Estijos regionuose buvo inicijuojami ir palaikomi taip vadinamų „progetigerių“ – technologijomis besidominčių mokytojų – klubai, kurie dar labiau paskatino mokytojų bendruomenės transformaciją.
Kas dar 2012 m. patiems estams atrodė neįmanoma, per nepilnus 10 m. sukūrė naujos kokybės švietimo sistemą, kurioje vienaip ar kitaip dalyvauja visi Estijos vaikų darželiai ir mokyklos.
Inspiruota pokyčių sėkmės, Estija sukūrė nacionalinę tarpdisciplininę programą „Technologijos ir inovacijos“, kuri numato, kad absoliučiai visi šalies mokytojai jau pradiniame ugdyme turi aktyviai naudoti technologijas. Mokytojai skatinami aktyviai integruoti technologijas į įvairių sričių mokymosi procesus – nuo matematikos iki muzikos, nuo geografijos iki kalbų. Mokytojams nenurodoma, kokias konkrečiai naudoti technologijas ar kaip tai daryti – mokytojai Estijoje yra savarankiški ir juos tai dar labiau motyvuoja.
Estų ir kitų valstybių praktika parodė, kad mokytojams suteikus maksimalią laisvę ir atsakomybę, iš esmės pagerėja mokymosi proceso kokybė ir galutiniai moksleivių pasiekimai. Šiuo požiūriu pažangi švietimo sistema tampa daug kuo panaši į efektyviai veikiantį startuolį, kuriame kiekvienam darbuotojui suteikiama maksimali kūrybos laisvė, skatinama iniciatyva ir taip pasiekiamas geriausias rezultatas visiems – paslaugų vartotojams, jų teikėjams ir visai valstybei.
Neabejoju, kad Lietuvoje žymaus pokyčio vaikų ir jaunimo švietime galime pasiekti greičiau nei per 10 m. Tikėti greitesne švietimo transformacija leidžia atsirandančios vis naujos privačios švietimo institucijos ir iniciatyvos, kurios nacionaliniu lygiu prisideda gerinant pradinių klasių mokytojų IT raštingumą, kuria šiuolaikiškus ir įtraukiančius pedagogų kompetencijų auginimo ar perkvalifikavimo įrankius. Besimokydami iš geriausių, galime greičiau pasiekti tai, kas kitiems užtruko dešimtmečius. Tereikia, kad valstybė atsivertų privataus sektoriaus iniciatyvoms – veikdami kartu mes galime žymiai daugiau.
