Lietuvos pažanga vystant atsinaujinančią energetiką sulėtėjo

Lietuvoje individualių namų bei daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į valstybės paramą įsirengti saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad su šia parama gyventojai gali sutaupyti 35-40% saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Kad finansinė parama veikia, akivaizdžiai parodo saulės elektrinių įrengimo dinamika.

ESO duomenys rodo, kad 2019-2020 m. saulės elektrines ant savo namų stogų įrengusių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 3 384 iki 8 640, t. y. augimas siekė 2,5 karto (155 proc.). Tuo tarpu 2021 m. sausį-rugsėjį šis rodiklis padidėjo 48 proc., nuo 8 806 iki 13 054 vartotojų.

Akivaizdu, kad šiemet pažanga yra lėtesnė nei pernai. Gyventojų susidomėjimas saulės energetika Lietuvoje auga, tačiau vienas iš svarbiausių aspektų, kuris galėjo lemti lėtesnę elektrą gaminančių vartotojų statistikos augimą, yra netolygus paramos individualių namų gyventojams skirstymas. Nors dalis gyventojų iki metų pabaigos dar įsirengs saulės elektrines, tačiau tai bus tik tie, kurie jau rezervavosi paramą šių metų balandį. Akivaizdu, jog daugelis nori įsirengti saulės elektrines ir tai galėtų sėkmingai padaryti iki kitų metų aktyviojo saulės sezono, tačiau to nedaro ir nedarys tol, kol nebus užsitikrinę paramos savo saulės elektrinės įsirengimui.

Ko tikėtis ateityje?

Valstybės paramą įrengiant saulės jėgaines administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra praeitais metais paramą skyrė individualių namų gyventojams net kelis kartus, o šiais – tik vieną kartą. Statistika rodo, kad tai reikšmingai sumažino naujų saulės elektrinių plėtrą 2021 m. Jei 2022 m. ši parama bus skiriama taip pat tik vieną kartą, naujų saulės elektrinių skaičius augs lėčiau ir žaliosios energetikos vystymas Lietuvoje sulėtės. Kai paramos kvietimai organizuojami pavasarį, realūs saulės elektrinių įrengimo darbai pradedami tik vasarą ar net rudens pradžioje. Dėl šios priežasties saulės elektrinę įsirengę gyventojai negali pasidžiaugti saulės elektrinės pagaminta elektra tais pačiais metais ir dažnai praranda patį produktyviausią elektros gamybos iš saulės energijos laikotarpį.

„Litgrid“ duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje didžiausią vietinės pagamintos elektros energijos dalį sudaro šiluminės elektrinės. Jeigu tokia tendencija bus ir toliau, tai dėl žaliavų kainos ir taršos mokesčių elektros kaina gyventojams gali sistemingai brangti bei didėti oro užterštumas.

Kokiu keliu mums reikėtų eiti?

Šiuo metu Lietuvoje norintiems įsigyti saulės elektrinę parama skirstoma epizodiškai ir nesilaikant pastovaus grafiko. Todėl akivaizdūs saulės elektrinių įsirengimo bangavimai, dėl ko nuostolius patiria tiek saulės elektrines norintys įsirengti gyventojai, tiek jas įrenginėjantis verslas. Norint turėti sistemingą augimą, kaip pavyzdį reikėtų imti Švediją, kurioje parama skiriama nuolat ir, priešingai nei Lietuvoje, gyventojams nereikia laukti specialių šaukimų paramai gauti.

Kaip rodo statistika, Švedijoje energijos dalis, išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, sparčiai auga. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2004 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis energijos suvartojime Švedijoje siekė 38,6 proc., o 2019 m. – jau 54,6 proc. Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra teigia, kad Švedija planuoja iki 2040 m. pasikliauti tik 100% iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta energija. 2021 m. pradžioje Švedijoje buvo apie 65 800 prie elektros tinklo prijungtų saulės elektrinių, o tai yra beveik 21 800 naujų saulės elektrinių, palyginti su ankstesniais metais.

Tai reiškia, kad bendras saulės elektrinių skaičius Švedijoje nuo 2019 m. iki 2020 m. padidėjo net 56 proc.. Todėl labai realu, kad 2040 m. Švedijoje visa energija bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, dėl ko elektros kaina ir oro tarša bus mažesnė nei kitose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje.

Saulės energija sukėlė revoliuciją Švedijos energetikos pramonėje. Šalis ketina ja naudotis, nes tai padeda įgyvendinti tvarumo tikslus ir mažina energijos ir elektros kainą. O kokiu keliu eis Lietuva?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)