2020-2021 metai pradėti laikyti vienais sėkmingiausių pasaulio vertybinių popierių rinkos istorijoje. Vien šių metų liepą rinkos ekspertai apskaičiavo, kad grynosios įplaukos į atskiras Jungtinių Amerikos Valstijų akcijas ir biržoje parduodamus fondus padidėjo iki beveik 16 mlrd. JAV dolerių. Tarptautiniai akcijų fondai taip pat sekė iš paskos JAV kolegoms – rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 1,9 % augimas, o metinis augimas padidėjo 11,3 %.
Kylanti vartotojų prekių paklausa, pavyzdžiui, maisto produktų, elektros ar kuro, turėtų žymėti atsigavimo periodą, tačiau toks rinkos optimizmas neretai veda priešinga kryptimi.
Vienas ankstesnių tokio rinkos optimizmo pavyzdžių nukelia į 1897-1899 metus. Pasaulio ekonomikai augant, mažėjo bedarbystė ir kilo vartojimas, tad pinigų pasiūlos netrūko. Nepaisant to, jau buvo jaučiamas nerimas dėl kaistančios ekonomikos ir darėsi vis sunkiau numatyti, kaip tai gali atsiliepti rinkai.
Šiandieninė pasaulio rinkos situacija – kylančios žaliavų kainos, auganti vartojimo paklausa – atrodo kaip pranašingas ženklas, perspėjantis, jog judame panašia kryptimi, kaip ir prieš šimtą metų. Tačiau jokia niūri prognozė nėra iškalta akmenyje, o norint racionaliai įsivertinti potencialią grėsmę, visų pirma reikia apžvelgti esminius rinkos rodiklius.
Perteklinė pasiūla, vedanti į krizę
Vienas iš ryškiausių Amerikos klestėjimo laikotarpių, dar vadinamas „riaumojančiais dvidešimtaisiais“ (angl. „Roaring Twenties“), prasidėjo po 1918 metų. Nuvilnijus ispaniško gripo bangai ir po Pirmojo Pasaulinio karo ekonomikai pradėjus atsigauti, pradėjo augti įvairių prekių paklausa. Gamybos pajėgumai Amerikoje pradėjo didėti – pasaulis pamažu žengė į naują industrializacijos etapą.
Tuo metu daugybė ekonomistų bei politikų atmetė bet kokius ekonomikos perkaitimo teiginius. Yale’io universiteto ekonomistas Irvingas Fišeris teigė, kad akcijų kainos atitinka kylančius įmonių pelnus, o vėliau būriui brokerių konstatavo, jog „akcijų kainos pasiekė nuolat aukštai būsiančią plynaukštę“. Šis pasitarimas įvyko likus dviem savaitėms iki 1929-ųjų spalio 24-osios – Didžiosios depresijos pradžios, dar žinomos „Juodojo ketvirtadienio“ vardu.
Suprantama, jog ekonomistų ir centrinių bankų vadovų teiginiai ne visada yra pagrindas akcijų kainų nuosmukiui – viena pagrindinių 1929-ųjų ekonominės krizės priežasčių tapo perteklinė gamyba ir paskui ją nesuspėjantis vartojimo augimas. JAV stiprinant gamybos ir žaliavų gavybos pajėgumus, į vartojimo žaidimą netikėtai įsijungusi Europa sukūrė perteklinę pasiūlą. Dėl šios prasidėjo kainų karas tarp gamintojų, paskatinęs Europą ir Ameriką imtis protekcionistinių veiksmų, privedusių prie JAV centrinio banko (FED) atsako.
Iki tol FED jau kurį laiką skatino bankus mažinti skolinimą vertybinių popierių su marža pirkimui bei grasino nutraukti bankų finansavimą, jei šie nenustos skolinti lėšų spekuliatyviam rinkos augimui. Rinkai neišgirdus šių įspėjimų, FED pareiškė, jog būtina slopinti per aukštų akcijų kainų burbulą ir ėmėsi drastiško bazinių palūkanų kėlimo pačiu netinkamiausiu metu – pasiūlos ir paklausos santykiui esant disbalanse.
Kylantys akcijos biržų rodikliai
2020-2021 metai į pasaulio vertybinių popierių rinkos istoriją pateks kaip vienas sėkmingiausių laikotarpių, tačiau atrodo, jog ši padėtis su ankstesniais įvykiais turi daugiau panašumų, nei skirtumų. Pastebima, jog žaliavų kainos stipriai kyla, o namų ūkių vartojimas kuriant ir gerinant gyvenamąją aplinką dėl COVID lokdaunų, auga milžiniškai. Panašumai matomi ir itin lengvoje monetarinėje politikoje, ir kelis metus besitęsiančiame deglobalizacijos procese, kuriame pirmu smuiku groja Kinijos ir Amerikos protekcionistinė politika.
Galime palyginti ir viešai skambančius teiginius – štai ekonomistai ir analitikai vėl tvirtina, jog akcijų kainos kyla, nes stipriai auga įmonių pelnai, o buvusi FED vadovė pareiškė, jog per savo gyvenimą nebepamatysime panašios finansinės krizės.
Tiesa, reikėtų nepamiršti ir esminio skirtumo: jausmo, kad visko trūksta, ir įspūdžio, jog esama daugybės dalykų deficito. Įmonės ir toliau aktyviai investuoja į pajėgumus, o vartotojai kantriai laukia užsakytų daiktų, tačiau ar tikrai gamybos deficitas egzistuoja ir ar tikrai vartotojai ir toliau gerins savo gyvenamąją aplinką, taip augindami perteklinę paklausą? Galime tik paspėlioti.
Papildomo žibalo į galimus akcijų burbulo formavimosi elementus įpila ir reikšmingas vertybinių popierių kainų prieaugis nuo 2009-ųjų kovo. Per šį laikotarpį Nasdaq indeksas pakilo daugiau kaip 2000 %, o S&P 500 yra daugiau, nei 600 % aukštesnis, lyginant su 2009-ųjų vasariu. Palyginimui, nuo 1990 iki 2000 m. kovo Nasdaq pakilo 2800 %, o S&P 500 indeksas – virš 500 %.
Minėtieji veiksniai sukuria prielaidas galimai laikinai 5-10 % rinkos korekcijai šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tiesa, jei akcijų kainos kitų metų pavasarį atlaikys 2022-ųjų FED palūkanų kėlimo gaires, tikėtina, kad turėsime dar 2-3 metus besipučiančio burbulo scenarijų. Jo sprogimo priežastys, kaip visada, bus tos pačios: staigus vartojimo kritimas, perteklinė prekių pasiūla, kylančios bazinės palūkanos bei išaugusi bedarbystė.
Fizikos dėsniai teigia, jog viskas, kas pakyla, turi nusileisti, todėl, prieš darydami investicinius sprendimus, visi rinkos dalyviai turėtų atlikti išsamią analizę. Priešingu atveju, reikalams pakrypus netinkama kryptimi, jie gali tapti masės sindromo aukomis.
