Lietuvos oro uostai pernai, palyginti su 2019 metais, aptarnautų krovinių kiekį padidino 16 proc., iki 19,9 tūkst. tonų. Šiais metais aviacijos krovinių kiekis taip pat yra didesnis nei ikipandeminiu 2019 metų laikotarpiu. Per pirmąjį šių metų pusmetį skraidintų krovinių kiekis siekė 9,81 tūkst. tonų. Panašus kiekis krovinių oru gabenta ir pernai tuo pačiu metu (10 tūkst. tonų).
Augant elektroninės prekybos srautams, pastebimai didėja ir skubių siuntų pristatymo paklausa. Vartotojai dažniau renkasi brangesnę, bet greitesnę prekių pristatymo alternatyvą, todėl oro transportas turi didžiulį pranašumą prieš kitas transporto rūšis. Remiantis šiomis tendencijomis ir prielaidomis, prognozuojame, jog jau 2021 metais bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose augs apie 4 proc. palyginti su ankstesniais metais, ir daugiau nei 20 proc. palyginti su ikipandeminiais 2019 metais.
Lietuvos oro uostai, kaip daugiapusės platformos valdytojai, taip pat skatina reguliarius krovininius skrydžius vykdančias oro bendroves bei logistikos įmones, dalyvaujančias krovinių pervežimo procese, didinti pervežamų krovinių apimtis. Pavyzdžiui, jau pradėtas plėtoti naujo DHL skubių siuntų terminalo projektas Vilniaus oro uoste ateityje prisidės prie dar spartesnio krovinių augimo.
Aktyviausias krovinių srautas išlieka Europos Sąjungos vidaus maršrutuose, teigiama dinamika fiksuojama ir maršrutuose su trečiosiomis šalimis. Kaip ir pernai, šįmet krovininių skrydžių skaičius išliko stabilus. Vilniaus oro uoste per dieną vidutiniškai vyksta 7 skrydžiai, Kauno – 6. Mažiausiame Palangos oro uoste paprastai aptarnaujami pavieniai krovinius gabenantys keleiviniai ar kariuomenės skrydžiai.
Kas mėnesį Lietuvos oro uostuose vidutiniškai perkraunama apie 1,7 tūkst. tonų krovinių. Jei 2020 metų pirmaisiais pandemijos mėnesiais oro transportu daugiausia gabenta vaistų, medicininės įrangos ir sveikatos apsaugos priemonių, šiuo metu didelę dalį aviacijos krovinių sudaro elektroninės prekybos būdu įgytų prekių tiekimas.
Oro transportu į Lietuvą importuojamos elektronikos prekės, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, automatikos ir mašinų pramonės detalės, tekstilės gaminiai. Iš Lietuvos eksportuojama medicininės prekės ir įranga, lazerinė technika ir jų komponentai bei kitos inžinerinės pramonės prekės, maisto produktai ir gėrimai.
Reikšmingą krovinių dalį toliau išlaiko farmacijos kroviniai, kuriems reikalinga kontroliuojama temperatūra, įskaitant vakcinas nuo koronaviruso, kurių pristatymas pradėjo įsibėgėti nuo 2020 metų pabaigos.
Pasaulinės rinkos tendencijos yra palankios auginti krovinių srautus oro transportu. Dėl pandemijos ir su ja susijusių kelionių apribojimų pasaulinės internetinės elektroninės prekybos pajamos 2020 metais išaugo trečdaliu, iki 4,28 trilijonų JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2024 metų sektorius augs daugiau nei 30 proc., todėl sukurs puikią galimybę didinti krovinių gabenimo apimtis orlaiviais.
Šiuo metu elektroninė prekyba yra sparčiausiai augantis krovinių segmentas – apie 80 proc. elektroniniu būdu įsigytų prekių tarptautinėje prekyboje gabenamos būtent oru. Gabenti tokius krovinius oro transportu yra patogu ir efektyvu dėl palyginti mažo siuntų tūrio ir svorio, santykinai didesnės jų vertės.
Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA duomenimis, 2021 metais oru gabenamų krovinių pajamos sudarys 33 proc. pasaulinės aviacijos apyvartos, kurios dalis iki pandemijos paprastai siekė 12 proc.
Pandemijos laikotarpiu aviacijos krovinių augimui įtakos turėjo tai, kad krovinių pervežimas oro transportu yra greičiausia ir viena patikimiausių logistikos paslaugų. Tiekimo grandinės sutrikimai ir dėl to atsiradę vėlavimai lėmė ilgus tiekėjų pristatymo terminus. Todėl gamintojai rinkosi greitesnį oro transportą, kad kompensuotų prarastą laiką gamybos proceso metu.
Tendencijos liudija, kad COVID-19 paskatino verslo valdymo procese sutelkti dėmesį į greitį, skaitmeninimą, automatizavimą ir efektyvumą, kad būtų patenkinti vartotojų ir klientų poreikiai. Remiantis „Euromonitor International“ pernykšte apklausa, 72 proc. mažmeninės prekybos atstovų nurodė, kad koronaviruso krizė įmonių skaitmenizavimo planus paspartino bent vieneriems ar dvejiems metams į priekį.
Kartu tai reiškia spartesnę elektroninės prekybos rinkos plėtrą ir aviacijos krovinių apimčių augimą, kuriam ruošiasi ir Lietuvos oro uostai.
