Be to, išsivysčiusioms šalims pamažu atsisakant COVID-19 apribojimų, pradeda atsigauti ir paslaugų sektorius. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo liepos mėn. prognozėmis, pasaulio ekonomika šiemet augs 6,0 proc., kitąmet – 4,9 proc.. Spartų ekonomikos atsigavimą lėmė precedento neturinčios pinigų politikos ir fiskalinės paskatos. Visgi ekonomikos atsigavimas nėra tolygus – dėl netikėtai didelės pramonės paklausos ir sutrikimų tiekimo grandinėje trūksta tam tikrų prekių, vėluoja jų tiekimas, didėja sąnaudos.
Į ekonomiką grįžta infliacija. Dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir didelės paklausos visame pasaulyje labai padidėjo gamtinių išteklių, įvairių prekių ir transporto priemonių kainos. Nuo 2020 m. vidurio pasaulinės naftos kainos pakilo nuo ~30–40 JAV dolerių už barelį iki ~70 JAV dolerių už barelį. Maisto produktai, metalai ir mediena taip pat gerokai pabrango. Kartu vykdoma skatinamoji pinigų ir fiskalinė politika sukėlė susirūpinimą dėl galimos ilgalaikės nuolatinės infliacijos. Tačiau gera žinia ta, kad ankstesnis pasaulinių išteklių kainų didėjimas nesukėlė ilgalaikio infliacijos augimo. Nuo vasaros pradžios didėjusios išteklių kainos stabilizavosi. Naftos kainos vėl nukrito žemiau 70 JAV dolerių už barelį, pasaulinės maisto produktų kainos nuo gegužės mėn. nukrito 3,8 proc., medienos ir metalų kainos taip pat smarkiai sumažėjo. Visgi ilgesnio didesnės pasaulinės infliacijos laikotarpio visiškai atmesti negalima. Pasaulinėje pramonėje vis dar pasitaiko tiekimo grandinės sutrikimų, kai kurios kainos toliau kyla, o nedarbas smarkiai mažėja. Kita vertus, infliacijos rizika aktualesnė JAV, kur infliacija iki šiol buvo didesnė negu euro zonoje arba Kinijoje, kur infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų kainų kilimo, tebėra nedidelė.
Baltijos šalių ekonomika pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį. Stipri išorinė pramonės produkcijos paklausa, auganti pasaulinė prekyba, dalies COVID-19 apribojimų panaikinimas bei fiskalinės priemonės ekonomikai skatinti prisidėjo ir prie Baltijos regiono ekonomikos atsigavimo. Verslo nuotaikos Baltijos šalyse geros, o BVP jau viršija prieškrizinį lygį. Lietuvos BVP per antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo 8 proc. lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu. Tuo metu Latvijos BVP padidėjo net 10,3 proc., Estijoje pirmąjį 2021 m. ketvirtį metinis augimas viršijo 5 proc. Visgi kai kurie paslaugų sektoriai vis dar patiria suvaržymų, skiepijimo rodikliai Baltijos šalyse yra mažesni už ES vidurkį, o teigiami augimo rodikliai apskritai mažai ką pasako apie Baltijos šalių ekonomikos stiprumą ir atsparumą bei jos augimo potencialą pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms.
Didelė pasaulinė paklausa skatina pramonės augimą. Baltijos šalių gamintojai šiuo metu jaučia didelę pasaulinės pramonės paklausą, o kai kuriuose pramonės segmentuose paklausa viršija pasiūlą. Dėl to sumažėjo atsargų lygis, vėluoja prekių pristatymas, padidėjo krovinių gabenimo ir transporto išlaidos. Tai nėra gera žinia vartotojams, tačiau Baltijos šalių gamintojams minėtos tendencijos reiškia naujus užsakymus. 2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu, Lietuvoje gamybos apimtys padidėjo net 21,2 proc., Latvijoje – 10,9 proc., o Estijoje – 10 proc. Teigiamas metinis augimas užfiksuotas beveik visuose pramonės subsektoriuose, o daugumoje jų gamybos apimtys jau viršijo iki COVID-19 pandemijos buvusį aukščiausią lygį. Spartus gamybos apimčių augimas buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie bendro Baltijos šalių ekonomikos atsigavimo. Tačiau COVID-19 delta atmainos išplitimas Pietryčių Azijos šalyse, taip pat Kinijoje turėjo neigiamą poveikį jų pramonei ir uostų veiklai, tad vėliau šiais metais pasaulinės pramonės ir tiekimo grandinės problemos gali paaštrėti. Visgi atsigavimo ciklas ir pramonės augimas pasaulyje gali tęstis bent iki 2022 m. pradžios, ir tai gera žinia Baltijos šalių gamintojams.
Apribojimų sušvelninimas prisidėjo prie vartojimo augimo. Sumažinus dėl COVID-19 nustatytus apribojimus, mažmeninė prekyba Baltijos šalyse vėl pasiekė ankstesnį lygį ir toliau auga. 2021 m. birželio mėn. mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis Lietuvoje buvo 15,3 proc. didesnė nei prieš metus, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 5,9 proc. ir 12,2 proc. didesnė nei 2020 m. birželį. Prekybos augimą Baltijos šalyse šiemet skatino tiek ribotas paslaugų prieinamumas, tiek fiskalinės paramos ekonomikai priemonės, tiek palyginti gera padėtis darbo rinkoje (nedarbo lygis 2021 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 7,4 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,9 proc.. ES vidurkis – 7,7 proc.).
Paslaugų sektorius tebėra silpniausia Baltijos šalių ekonomikos grandis. Nors dėl COVID-19 nustatyti apribojimai buvo sušvelninti, tačiau jie vis dar daro didelį poveikį tokiems paslaugų sektoriams, kaip pavyzdžiui, viešbučių, restoranų ir pramogų verslams. Su COVID-19 susiję reikalavimai taip pat apsunkino tarptautines keliones, o užsienio turistų skaičius 2021 m. vis dar daugiau kaip 80 proc. mažesnis nei 2019 metais. Tačiau kituose paslaugų sektoriuose padėtis geresnė. Vietinis turizmas plečiasi, be to, COVID-19 neturėjo didelės įtakos, pavyzdžiui, verslo ir IT paslaugų eksportui, kuris ir toliau auga.
Vartojimo prekių kainų infliacija Baltijos šalyse kiek išaugo, tačiau daugiausia dėl išorės veiksnių. Kaip ir visame pasaulyje, Baltijos šalių ekonomikos atsigavimas sutapo su didėjančia infliacija, tačiau bendroji vartojimo prekių kainų infliacija tebėra nedidelė ir daugiausia nulemta išorės veiksnių. Liepos mėn. vartojimo prekių kainos Lietuvoje padidėjo 4,3 proc., palyginti su 2020 m. liepa, o Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 4,9 proc. ir 2,8 proc. Tiesa, kai kurių prekių ir paslaugų kainos augo daug sparčiau, be to, į vartojimo prekių kainų indeksą nėra įtraukiamos statybinių medžiagų kainos. Tikėtina, kad ir antrąjį pusmetį vartojimo prekių kainos didės, nes globaliu mastu vykstantis kainų augimas bus perkeltas ir į vidaus kainas. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalyse pabrango elektros energija ir gamtinės dujos. Šalta žiema, karšta vasara ir ekonomikos, ypač pramonės, atsigavimas po COVID-19 pandemijos padidino elektros energijos paklausą. Be to, šiais metais Europoje gerokai pakilo anglies dioksido išmetimo į aplinką leidimų kainos, todėl brango dujos ir iš iškastinio kuro išgaunama energija. Šios vasaros orai mūsų regione taip pat buvo mažiau palankūs energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai, o perdavimo jungčių su Švedija ir Suomija pajėgumai yra riboti. Atsižvelgiant į vis dar sudėtingą pasaulinės gamybos ir logistikos situaciją galima pagrįstai manyti, kad išorės veiksniai ir toliau darys spaudimą kainoms Baltijos šalyse. Be to, darbo jėgos trūkumas gamybos, statybų ir paslaugų sektoriuose reiškia tolesnį spaudimą didinti darbo užmokestį, o tai taip pat gali prisidėti prie didesnės paslaugų kainų infliacijos. Šiuo metu vidaus paslaugų kainų infliacija tebėra nedidelė, tačiau spartesnio jos didėjimo rizika išlieka.
Antrąjį šių metų pusmetį ir 2022 m. ekonomikos augimas Baltijos regione išliks spartus. Baltijos šalių ekonomikos atsigavimą ir toliau skatins investicijos iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, likusių COVID-19 apribojimų panaikinimas ir paslaugų sektoriaus atsigavimas, taip pat didelės namų ūkių santaupos ir didelė išorinė paklausa. Pasaulinės makroekonominės perspektyvos irgi labai palankios, tačiau pasaulio ekonomikos augimą šiuo metu skatina beprecedentės ekonomikos skatinimo priemonės. Didėjantis infliacijos lygis skatins peržiūrėti skatinimo planus, o fiskalinio deficito mažinimas Baltijos šalyse gali būti skausmingesnis, negu dabar manoma. Tiesa, ES fiskalinių taisyklių galiojimas yra sustabdytas iki 2023 m., o Baltijos šalių namų ūkiai per COVID-19 pandemiją sukaupė nemažai lėšų, kurios atlaisvinant apribojimus turėtų grįžti į ekonomiką. Be to, kitais metais į Baltijos šalis pradės plūsti ES ekonomikos gaivinimo fondo investicijos, ir jei apribojimai bus sušvelninti, paslaugų sektoriai galėtų užtikrinti vienkartinį 3–4 proc. BVP augimą.
