Pasaulio ir Lietuvos FinTech sektorius aktyviai plėstis pradėjo po 2008 metų krizės, kai dėl konvencinės bankininkystės problemų pasaulio regionai, pramonės šakos ar socialinės grupės tapo atskirti nuo finansinių, mokėjimo paslaugų. FinTech pastaruosius penkerius metus yra ir oficialiai pripažinta strateginė Lietuvos banko veiklos kryptis, kuri padeda tiek Lietuvos, tiek kitų mažųjų šalių rinkų dalyviams mažinti finansų rinkų barjerus į dideles rinkas.
Suprantama, aktyvi plėtra reiškia ir neišvengiamus augimo iššūkius besikuriančiai industrijai. Didžiausias iš jų – suderinti aktyvią finansinių paslaugų sektoriaus plėtrą su griežtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimų laikymusi. Dar svarbiau, kad finansinių paslaugų plėtra netaptų rizika vartotojams, kas buvo įvykę su trumpalaikio skolinimosi bumu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Asociacijos „FinTech Hub LT“, vienijančios licencijuotas FinTech įmones, tikslas – prisidėti finansinių technologijų įmonėms kuriant darbingą ir inovacijoms palankią investicinę bei veiklos aplinką Lietuvoje. Šiandien jau galime džiaugtis augančiu sektoriaus indėliu. Štai „Invest Lithaunia“ skaičiuoja, kad per trejus metus nuo 2017 iki 2020 pabaigos vien darbuotojų skaičius FinTech sektoriuje Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo nuo 1,9 iki 4 tūkst. Tai atveria tarptautinės karjeros galimybes mūsų universitetų studentams, pritraukia į Lietuvą darbuotojus iš „turtingųjų“ Europos šalių, kuriasi tarptautinių institucinių ir industrijos investuotojų investicijų aikštelė.
Laikas kelti klausimą, ar norime, jog Lietuva toliau stiprėtų kaip tarptautinio lygio FinTech centras? Jei taip, ką turi padaryti valstybės institucijos ir patys rinkos dalyviai? Ar Lietuvos banko požiūris į FinTech yra tinkamas, kad sukurtų prielaidas tolesnei kokybiškai FinTech industrijos plėtrai Lietuvoje? Gal dabar yra gera proga peržiūrėti veiklos principus bei suformuoti aktualų požiūrį į FinTech reguliavimą?
Tarptautinių lyderių pavyzdžiai rodo, jog kokybiškas bendradarbiavimas tarp rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų gali ir turi būti pagrįstas labiau reguliatoriaus rekomendacijomis bei jų laikymosi priežiūra, o ne sankcijomis ir siekiu „operatyviai“ nubausti rinkos subjektus. Itin jautriose finansų rinkose tokie sprendimai dažniau reikštų veiklos pabaigą nei paskatą konstruktyviai tobulėti. Todėl pastaraisiais metais Lietuvos banke pradėtos plėtoti edukacinės iniciatyvos – geras pavyzdys perimant veiklos praktikos pavyzdžius iš Jungtinės Karalystės reguliuotojo ir kitų globalių finansų rinkų priežiūros lyderių.
Centrinės priežiūros institucijos keičiasi kartu su rinka – iš Lietuvos banko šiandien tikimasi gerokai intensyvesnio bendradarbiavimo su prižiūrimais subjektais. Galima pasidžiaugti, kad būtent centrinio banko įkurtas Pinigų plovimo prevencijos centras tampa pavyzdžiu, jog sudėtingus rinkos plėtros klausimus efektyviausia spręsti edukuojant ir suteikiant metodinę pagalbą.
Tokios rinkos dalyvių edukavimo ir veikimo formavimo pastangos tampa sudėtine priežiūros dalimi. Sankcijos lieka tik ultima ratio priemone – tiems atvejams, kai rekomendacijomis (bei jų įgyvendinimo priežiūra) paremtas bendradarbiavimas iš atskirų rinkos dalyvių nesulaukia nei deramo dėmesio, nei užkardo pažeidimų pasikartojimo galimybės.
Lietuvos bankas, atrodo, pamažu atranda, jog savo FinTech veikloje gerokai efektyviau būti patarėju, atkreipiančiu dėmesį, dalinančiu patarimus ir rekomendacijas. Ir tik išskirtiniais atvejais nepamirštant ir griežtų sankcijų tiems rinkos dalyviams, kurie neišgirsta ir nekreipia dėmesio į patarimus.
Ypač teigiamai rinkos dalyviai vertina naująją Lietuvos banko iniciatyvą, kai svarstoma, kad Lietuvos bankas ir finansų rinkos dalyviai ar kiti prižiūrimi asmenys, kurių veiklos klausimai nagrinėjami, galėtų sudaryti taikų susitarimą. Toks susitarimas sudarytų galimybę Lietuvos bankui ir finansų rinkos dalyviui pasiekti visoms pusėms priimtiną kompromisą. Rinkos dalyviai turėtų realią paskatą tobulinti ir vystyti atskirus savo veiklos aspektus, o Lietuvos bankas greičiau ir efektyviau pasiektų realius pokyčius rinkoje.
Lietuvos banko pozicija dera ir su „Fintech Hub LT“ asociacijos inicijuojamais pokyčiais – atnaujintas Etikos kodeksas, kas ketvirtį visų narių pildomas atitikties reikalavimų kontrolinis klausimynas – tai konkretūs pavyzdžiai, kurie rodo, kad edukacija veikia. Vis platesnė asociacijos veikla padedant nariams laikytis reguliacinių reikalavimų, organizuojant vidinius ir išorinius mokymus, teikiant metodinę pagalbą. Tai tampa pavyzdžiu, kaip pačių rinkos dalyvių pastangos dera ir papildo modernią Lietuvos finansų rinkų priežiūrą.
