Šių metų Lietuvos ekonomikoje pirmoji pusė buvo labiau optimistiška. 2021 metų II ketvirtį buvo pasiektas 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Nors 2020 metų II ketvirčio BVP per pandemiją buvo reikšmingai nukritęs, tačiau dabar atsigavimas akivaizdus.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo prognozių, kad reikšmingai išaugs įmonių nemokumas. Nemokumo statistika rodė priešingą rezultatą – 2020 metais Lietuvoje buvo dvigubai mažiau bankrotų nei prieš metus. Tam buvo kelios priežastys: tiesioginė ir netiesioginė valstybės pagalba; „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kurios daugiausia pradėdavo bankroto procesus, smarkiai sumažino inicijuotų skaičių; priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo papildymai, kurias po karantino kelis mėnesius buvo atidėtas kreipimosi dėl bankroto terminas; „Sodra“ ir VMI tapo paramą teikiančiomis finansinėmis institucijomis; kreditoriai neskubėjo kelti bankroto bylų ir stengdavosi sunkumus išspręsti taikiu keliu.
Yra toks pasakymas – blogos skolos atsiranda gerais laikais. Dabartinai laikai geri tikrai ne visiems. Tačiau ryškėja prielaidos, kad skolų gali pagausėti.
„Credeo“ atliko Lietuvos nefinansinių įmonių finansinių rodiklių analizę pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. Užfiksuotos įdomios tendencijos. Visų pirma, metiniai pardavimai sumažėjo 0,3 proc. Lietuvos įmonėms reikia apyvartinių lėšų 25-26 mlrd. eurų. Apie 35 proc. šio poreikio sudarė atsargos, o 65 proc. – debitoriai (gautinos sumos iš pirkėjų). Taip pat per metus (lyginant 2020 m. IV ketvirtį su 2019 m. IV ketvirčiu) apyvartinių lėšų poreikis sumažėjo 2,3 proc. Atsargų sumažėjo -9,5 proc., o gautinų pirkėjų sumų pagausėjo +2,1 proc.
Analizė rodo, kad apyvartinių lėšų šaltiniai keitėsi nevienodai: nuosavo apyvartinio kapitalo (skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų) didėjo +13,9 proc., įsipareigojimų tiekėjams sumos augo +12,1 proc., o trumpalaikių finansinių skolų (neskaitant investicinių paskolų einamųjų metų dalies) mažėjo net 28,1 proc. Prie prekinio kredito draudimo prisidėjo ir sparti faktoringo plėtra.
Per metus pasikeitė trumpalaikių įsipareigojimų struktūra. Skolų tiekėjams dalis augo nuo 52 proc. iki 56 proc., o trumpalaikių kreditų mažėjo nuo 15,2 proc. iki 10,5 proc. Įsipareigojimai, susiję su mokesčiais ir darbo santykiais, augo 34,5 proc. Prie to prisidėjo skolų „Sodrai“ ir VMI atidėjimai. Vaizdžiai kalbant, tiekėjų atidėjimai ir valstybės pagalba iš dalies sumažino poreikį skolintis iš bankų.
Dėl sumažėjusių pardavimų natūraliai buvo mažesnis apyvartinių lėšų poreikis. Tačiau jų atstatymui į ankstesnį lygį jau reikia mokėti aukštesnes kainas: dešimtimis procentų pabrango nafta, produktai, metalai, žemės ūkio produktai, kitos žaliavos. Esant kainų svyravimams, išlieka per brangių atsargų įsigijimo rizika.
Antra vertus, dalies įmonių balansuose esantis atsargų lygis ne visai atspindi jų kokybę – įmonių balansuose gali būti daugiau nelikvidžių atsargų (pavyzdžiui, ankstesnio sezono drabužių), kurie liko neparduoti arba bus parduoti už mažesnę kainą.
Esant poreikiui įsigyti daugiau ir pabrangusių atsargų, bus spaudimas tiekėjams didinti mokėjimo atidėjimus. Tiekėjų kreditai ir taip padidėjo per 2020 metus. Kol daugelyje įmonių yra sukauptas didesnis likvidumas, tiekėjai turi rezervų ilginti atidėjimus ar suteikti didesnius prekinius kreditus. Kitas klausimas: ar jie norės prisiimti didesnę pirkėjų riziką?
Taip pat reikia turėti omeny, kad per pastaruosius mėnesius ekonomikos atsigavimas buvo netolygus. Išaugę pinigų srautai vienur turėjo mažą poveikį, o kitur formavosi kainų burbulai. Iš dalies su panašia rizika susiduria įmonės, kurios turi ilgalaikes sutartis ir neturi galimybių kompensuoti sąnaudų pabrangimo, pavyzdžiui, statybinės. Kadangi tiekimo grandinės yra gana ilgos, šiuo atveju nukentės subrangovai ar mažos kelių transporto įmonės, kurios priklausomos nuo didesnių ekspeditorių.
„Credeo“ išnagrinėjo savo klientų kredito draudimo limitų portfelį (sudaro apie 50 proc. Lietuvos rinkos) per metus (2020 ir 2021 m. birželį). Lyginant tuos pačius draudimo polisus (be naujų ir pasibaigusių), kreditų limitų suma pastaruosius 12 mėnesių išaugo 2 proc., o suteiktų Lietuvos įmonėms kredito limitų apimtis augo sparčiau nei eksporto. Tai yra labai geras ženklas, nes draudikai pradėjo prisiimti daugiau rizikos jau tuomet, kai dar nebuvo įvertintos 2020 metų finansinės ataskaitos.
Gilinantis į detales, atkreiptinas dėmesys į dar vieną momentą: per metus 56 proc. kredito limitų apimtis nesikeitė. Apie 10 proc. per metus padidėjo, o panaši dalis limitų dalis mažėjo. Šiuo metu 21 proc. prieš metus buvusio portfelio limitų nėra (dalį kredito limitų atšaukė pačios įmonės, o dalį – draudikai). Tuo pat metu, dabartiniame draudikų kredito limitų portfelyje, 21 proc. suteiktų limitų sumos sudaro nauji kredito limitai. Tai reiškia vieną paprastą dalyką: tam, kad galima būtų galima uždirbti tuos pačius pinigus ir kompensuoti infliaciją, reikia dirbti su naujais, dažnai nepažįstamais pirkėjais, o tai nulemia papildomas rizikas.
Nors statistiniai duomenys rodo, kad ekonominė veikla atsigauna, tačiau tiesioginės ir netiesioginės valstybės pagalbos mažėjimas, įstatymų pakeitimai ir pokyčiai verslo aplinkoje gali būti priežastis, kodėl įmonės gali įklimpti į skolų liūną.
