Lustų gamyboje dažniausiai naudojamas silicis, tačiau, skirtingai nei paprastai elektros grandinėse naudojami metalai, silicis – puslaidininkis. Vadinasi, jo perdavimo savybės gali būti gerokai padidintos maišant vienus komponentus su kitais, pavyzdžiui, į jų sudėtį pridedant fosforo. Tai ir leidžia junginėti elektros srovę.

Nors silicis gaminamas iš smėlio, tad jo resursas praktiškai beribis (už smėlį daugiau žemėje turime tik deguonies), patys lustai šiandien – deficitas. Kodėl?

Tam yra keletas priežasčių:

  • Kai pandemija mus visus uždarė namuose, kuriam laikui sustabdė ir pagrindines lustų gamyklas. Daugiausia lustų pagamina ne JAV, Europa ar Kinija, tačiau Taivanas ir Pietų Korėja, kur vos dvi bendrovės („TSMC“ ir „Samsung“) pagamina nei daug, nei mažai – bemaž 80 proc. visų pasaulio lustų.
  • Nors industrinių produktų gamyba kuriam laikui stabtelėjo iš dalies dėl kritusios paklausos (ypač automobilių pramonė), darbo ir mokymosi namuose priemonių, verslo sistemų paklausa dramatiškai šovė į viršų, nuosekliai auga ir interneto prietaisų poreikis, o gamyba – niekaip nespėjo pasivyti.
  • Sutrikusi pasaulinė, ypač Pietryčių Azijoje, logistikos grandinė, gerokai išaugę pervežimo, ypač laivais, kaštai, ne tokia jau ir komiška Sueco kanalo „užsikimšimo“ krizė lėmė aukštesnius lustų pristatymo kaštus ir ilgesnius pristatymo terminus. Kaip minėta, veik 80 proc. lustų pagamina vos dvi bendrovės, o visi kiti – nuo jūsų skalbyklės gamintojo iki „Tesla“ ar „Apple“ – lustų technologijas kuria, tačiau gamybą patiki partneriams.
  • Galiausiai ir netrukus, matyt, bus ir svarbiausia – lustai šiandien keliauja į praktiškai kiekvieną elektronikos prietaisą, tad bendra jų paklausa velniškai auga ir augs ateityje. Jei prašytumėte patarimo, kur investuoti savo algos dešimtinę, tai sakyčiau – „Micron technology“, „Nvidia“, „Taiwan semiconductors manufacturing company“. Tiesiog ilgalaikis paklausos augimo trendas bus didžiulis, o tas lems ir šių bendrovių vertės augimą.


Žinoma, svarbu nepamiršti, jog Kinija savo strateginiu nacionaliniu tikslu, greta kelių kitų technologinių prioritetų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto plėtra, yra paskelbusi ir lustų gamybą. Gėda, bet šioje kritinėje technologijų dizaino ir gamybos srityje Kinija šiandien vis dar yra gana silpna. Apskritai Kinija nėra žaidėja lustų srityje, tad vejasi, vysis ir gamins, kas galbūt kažkiek koreguos ir pačių lustų kainas.

Kodėl pasaulis nepaėmė ir nepristatė fabrikų? Pavyzdžiui, europiečiai ar amerikiečiai?

Skaičiuojama, kad norint pradėti lustų gamybą reikia bent 2 metų pasirengimo, tiesiog tai be galo specifinė ir sudėtinga aukštųjų technologijų šaka. Dar daugiau, ir šių dviejų metų negana, nes lustų gamybai reikalinga ir nepaprasta tiekimo grandinė nuo spalvotųjų metalų iki bala žino ko, tad net turėdamas labai daug pinigų susiduri su gana žemiškais terminais.

Amerikiečių „Intel“ jau paskelbė apie kelių lustų gamyklų statybą JAV (gamyba grįžta?), ambicijų iki 2030 m. nuo maždaug 10 iki 20 proc. išauginti pasaulinę lustų rinkos dalį turi ir ES, bet tas nebus paprasta. Tiek dėl minėtų lustų gamybos iššūkių, tiek dėl Kinijos spurto.

Neseniai „Tesla“ entuziastai pastebėjo, kad naujuose modeliuose galvos atrama automobiliuose automatiškai nebepristaiko prie keleivio ūgio. Pasirodo, ir čia galveles mašinose matavo lustai, o šių trūkstant, „Tesla“ jų čia paprasčiausiai atsisakė. Yra ir taip, kur juos padėti, antraip teks stabdyti automobilių surinkimo linijas ir mažinti automobilių gamybos apimtis, kaip tą padarė didžiausias automobilių pramonės milžinas „Volkswagen“.

„Tesla“ apskritai perrašo programinę įrangą pagal tai, kokių lustų šiuo metu turi. Gal netrukus ir roboto siurblio lustai automobilius vairuos?

Ar tai reiškia, kad Kalėdos bus be išmaniųjų?

Ne, nebus, tačiau tai gali reikšti, jog svajonių įrenginių gali tekti palaukti ilgiau, jie gali kainuoti šiek tiek brangiau, o kai ko gal ir apskritai gali tekti kurį laiką atsisakyti. Na, gerai, gal tiek vietoj žalio naujojo „iPhone“ teks rinktis geltoną arba atvirkščiai. Bet čia, matyt, maža tragedija.