Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse švelninami karantino apribojimai sudarė palankias sąlygas ekonomikai augti. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2021 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, ekonomika augo 8,6 proc.

Nors įspūdingą augimą didele dalimi paaiškina bazės efektas, t. y. prieš metus buvęs itin smarkus ekonomikos smuktelėjimas, prie tokios šalies ekonomikos raidos prisidėjo tiek į užsienio rinkas besiorientuojantys sektoriai, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba ar transportas, tiek į Lietuvos vidaus rinką besiorientuojantis paslaugų sektorius.

Švelninami karantino ribojimai pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse labiausiai prisidėjo prie prekes ir paslaugas eksportuojančių sektorių plėtros. Atveriamos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos leido verslui palengva grįžti prie įprastesnės veiklos, o gyventojams plačiau atverti pinigines.

Stiprėjančia paklausa pasinaudojo ir Lietuvos eksportuotojai – tiek apdirbamosios gamybos, tiek transporto paslaugų teikimo veikloje 2021 m. antrąjį ketvirtį pardavimai pasiekė istorines aukštumas.

Apdirbamojoje gamyboje tokia padėtis stebėta ne tik didžiausiose ir labiausiai prie veiklos augimo prisidėjusiose – chemijos, baldų ir medienos – šakose, bet ir didelėje dalyje mažesniųjų, pavyzdžiui, automobilių dalių gamyboje, elektrinės ir kompiuterinės technikos gamyboje, metalų gaminių gamyboje. Vis dėlto antrojoje metų pusėje tokius augimo tempus apdirbamosios gamybos šakoms bus sudėtinga išlaikyti, nes pastaraisiais mėnesiais apdirbamosios gamybos pajėgumų panaudojimo lygis priartėjo prie istorinių aukštumų. Tai bent trumpuoju laikotarpiu turėtų riboti veiklos plėtrą, kol įmonės naujais investiciniais projektais vėl padidins turimų pajėgumų apimtį.

Prie į vidaus rinką labiau orientuotų veiklų atsigavimo daugiausia prisidėjo švelninami Lietuvos karantino ribojimai, gera namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis bei tęsta valstybės parama. Šių veiksnių visuma padėjo atsigauti labiausiai apribotoms veikloms. Tokių veiklų kaip maitinimo ir apgyvendinimo, oro transporto, kelionių organizavimo, meninės, pramoginės veiklos ir poilsio organizavimo apyvartos jau balandžio mėn. buvo bent ketvirtadaliu didesnės nei pirmąjį ketvirtį. Tai kartu su sėkminga eksportuojančiojo sektoriaus plėtra didino ir verslo aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių pardavimus.

Spartus ekonomikos atsigavimas lėmė ir darbuotojams palankią darbo rinkos raidą. Ji kartu su gera namų ūkių finansine padėtimi prisidėjo prie būsto rinkos kaitimo, teigiamai veikusio ir nekilnojamojo turto operacijomis užsiimančių įmonių rezultatus. Vis dėlto, nors būsto statybos darbų apimtis yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2015 m. pradžios, kitų statybos sektoriaus šakų – negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių – atliekamų darbų apimtis yra mažesnė arba artima 2019 m. lygiui.

Todėl iš stambiausių Lietuvos ekonominių veiklų sunkiausiai atsigauna būtent statybų veikla. Jos atliekamų darbų apimtis tebėra artima prieškriziniam lygiui, o kitų didžiųjų Lietuvos ekonominių veiklų, pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos, mažmeninės prekybos, transporto paslaugų, informacijos ir ryšių paslaugų pardavimai šį lygį viršija penktadaliu.

Vis dėlto šių metų antrąjį ketvirtį ekonomika augo lėčiau, nei laukta, o antrojo pusmečio rezultatams didelės įtakos tebeturės sunkiai prognozuojama pandemijos raida. Pavyzdžiui, išlieka nežinia dėl naujų viruso atmainų atsiradimo bei jų atsparumo skiepams ar gyventojų skiepijimosi spartos. Nuo to, kaip sėkmingai pavyks įveikti šiuos ir kitus pandemijos keliamus iššūkius, reikšmingai priklausys ekonomikos raida.

Taip pat ekonomikos plėtros tempą trumpuoju laikotarpiu gali riboti dalyje ekonominių veiklų pasiektas aukštas gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, o esamų gamybinių pajėgumų sparčiau padidinti neleis praėjusiais metais sumenkusios ir tik šių metų pradžioje pradėjusios atsigauti privačiojo sektoriaus investicijos. Vis dar daug neaiškumo esama ir dėl įmonių bankrotų masto ateityje, ypač to verslo, kuris kol kas dar yra palaikomas valstybės pagalbos priemonėmis, tačiau baigus jas taikyti nebegalės tęsti veiklos, o tai atitinkamai neigiamai paveiktų ir kitus sektorius.