Tai, kad antro ketvirčio Lietuvos BVP augimas bus įspūdingas, buvo galima spėti žiūrint į didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių rodiklius: pavyzdžiui, metinis pramonės gamybos apimčių ir mažmeninės prekybos apyvartos augimas buvo kiek didesnis nei 20 proc.
Tačiau nors antro ketvirčio Lietuvos BVP ir pagrindiniai sektoriai iš tiesų pademonstravo gerą rezultatą, iš dalies tokiam rezultatui įtakos turėjo ir žema praėjusių metų bazė. Čia reikia turėti omenyje du aspektus.
Pirma – antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos BVP mažėjo 4,7 proc., todėl šių metų rezultatą lyginame su prastu 2020 m. rodikliu. Antra – rinkos dalyviai, tiek verslas, tiek ir vartotojai, tiesiog priprato prie Covid pandemijos ir gyvena ne šoko nuotaikomis, kaip pirmoje 2020 m. pusėje, bet pripratimo prie pandemijos nuotaikomis. Tai leidžia verslams kurti naujas darbo vietas, o vartotojams leisti pinigus nepaisant išliekančių neapibrėžtumų dėl Covid viruso perspektyvų rudenį.
Vertinant pagrindinių ekonomikos sektorių rezultatus, antrą ketvirtį būtų galima pagirti pramonę, kadangi čia gamybos apimčių augimas tapo ne statistinis, bet realus. Pirmąjį 2021 m. ketvirtį pusę pramonės gamybos apimčių augimo Lietuvoje sugeneravo chemikalų pramonės sektorius, gaminantis reagentus Covid vakcinoms. Tačiau antrąjį ketvirtį chemikalų pramonė sugeneravo tik 20 proc. pramonės augimo, o iš 22 pramonės segmentų, net 20 segmentų didino gamybos apimtis. Tai – aiškus signalas, kad eksportuotojai antrą ketvirtį išties gavo daug eksporto paklausimų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos įmonių.
Prie BVP augimo stipriai prisidėjo ir vidaus paklausa. Vidaus vartojimo ir mažmeninės prekybos augimą šiuo metu palaiko tiek palanki situacija darbo rinkoje, tiek ir optimistinės vartotojų nuotaikos: antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos vartotojų optimizmas pasiekė lygį, kuris buvo fiksuojamas prieš pat Covid pandemijos pradžią. Žmonės ne tik geriau vertina Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, bet ir vis drąsiau planuoja stambesnių bei brangesnių pirkinių įsigijimą. Atitinkamai, antrojo ketvirčio pabaigoje mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis per metus išaugo beveik ketvirtadaliu.
Kalbant apie BVP perspektyvas, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį tikriausiai matysime kiek lėtesnį ekonomikos augimą, ypač eksporto ir pramonės srityje, kadangi Lietuvos pramonės augimo tempus vis labiau ribos beveik iki istorinio maksimumo pakilęs pramonės pajėgumų panaudojimo rodiklis. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai beveik nebeturi laisvų pajėgumų naujiems užsakymams priimti, bet tikėtina, kad vangiai investuotos į plėtrą dėl Covid neapibrėžtumo rudenį.
Tačiau tikėtina, kad ekonomikos augimą ir toliau reikšmingai palaikys vidaus vartojimas dėl aukštų vartotojų lūkesčių ir geros situacijos darbo rinkoje, o taip pat dėl pasiekti progreso gyventojų vakcinavimo srityje. Kol kas valdžios komunikacija rodo, kad rudenį ir žiemą bus taikomos minimalios suvaržymo priemonės, karantino režimas labiau apims neskiepytą visuomenės grupę – tai reiškia, kad verslas rudenį ir žiema turės daugiau galimybių dirbti daugiau mažiau įprastu režimu, o tai yra geras signalas ir kalbant apie BVP projekcijas.
