JAV infliacijos rodiklis pašoko iki 5,4 proc.

JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Jerome Powellas pastarosiomis savaitėmis stengėsi nuraminti investuotojus ir Kongreso narius dėl naujausio infliacijos rodiklio, kuris birželio mėnesį pasiekė 5,4 proc. ir 0,5 proc. viršijo prognozes.

Panašu, kad FED nežino, kaip vertinti tokius infliacijos šuolius, todėl peržiūrėjo savo palūkanų normų politiką ir prailgino tolerancijos laikotarpį infliacijos šuoliams nuo 2-3 mėn. iki 6-9 mėn. Tikimasi, kad per ateinančius 6-9 mėn. laikotarpį infliacija normalizuosis.

Prognozuojamas beveik 7 proc. JAV ekonomikos augimas

Pirmąjį šių metų pusmetį galima pavadinti atsigaunančios ekonomikos ir besikeičiančios monetarinės politikos laikotarpiu. Per 2021 m. prognozuojamas beveik 7 proc. JAV BVP augimas, kuris turėtų būti sparčiausias nuo 1984-ųjų.

Vis dėlto nuogąstaujama, kad ekonomikos atsigavimas jau pasiekė aukščiausią savo tašką. Nepaisant palyginti spartaus vakcinacijos tempo, plintanti viruso delta atmaina ima kelti vis didesnį susirūpinimą. Smarkesnių svyravimų akcijų rinkose tikimybę didina ir tikėtinas FED ekonomikos skatinimo politikos pokytis. Dėl šių priežasčių pasigirsta vis daugiau perspėjimų investuotojams peržiūrėti savo investavimo strategijas ir kritiškiau vertinti prisiimamą riziką.

Pastaruoju metu EUR/USD valiutų pora išsiskyrė JAV dolerio brangimu. „Swedbank“ analitikų nuomone, vis dar vyraujančios infliacijos baimės ir auganti JAV darbo rinka palaikys JAV dolerio stiprėjimą, kuris, tikėtina, pasieks 1,1750 ribą euro atžvilgiu.

Akcijų rinkų kilimą toliau skatino FANG bendrovės

JAV akcijų rinkose pastarosiomis savaitėmis vyravo pakilios nuotaikos. Prie augimo prisidėjo didėjančios statybų apimtys, kurių nepaveikė tiekimo grandinių iššūkiai ir darbo jėgos trūkumas.

„S&P 500“ indeksas pirmą liepos pusę nerodė aiškios krypties, bet mėnesio antroje pusėje užfiksavo dar vieną rekordinį lygį, kirtęs 4 400 punktų ribą. Per liepą daugiausiai pabrango trumpiniu FANG (angl. „Facebook“, „Amazon“, „Netflix“ ir „Google“) vadinamų bendrovių akcijos. Tiesa, vaizdo turinio prenumeratą siūlančiai „Netflix“ paskelbus prastesnius nei tikėtasi rezultatus – naujų vartotojų skaičiaus augimas gerokai sulėtėjo – jos akcijų kaina pasikoregavo 5 proc.

Geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmąjį metų pusmetį taip pat pademonstravo „Verizon Communications“, „Coca-Cola“, „Johnson & Johnson“, „United Airlines“, „Intel“, „IBM“, „American Express“, kurių akcijos buvo linkusios brangti. Kiek anksčiau analitikų prognozes pralenkė ir JAV bankų „Bank of America“, „Citigroup“, „Wells Fargo“ paskelbti pozityvūs rezultatai.

ECB ketina toleruoti didesnę nei 2 proc. infliaciją

Per liepos pabaigoje įvykusią Europos centrinio banko (ECB) konferenciją aptartos dvi temos – nauja ECB strategija bei ekonomikos atsigavimas po pandemijos. ECB prezidentė Christine Lagarde teigė, kad euro zonos ekonomikos atsigauna, tačiau neapibrėžtumą toliau skatina sparčiai plintanti delta atmaina bei iki 1,9 proc. išaugusi infliacija.

ECB prezidentė patikino, kad bankas nesiims jokių politikos pokyčių, bei patikslino iki šiol buvusią strategiją. Naujoje strategijoje teigiama, kad palūkanų normos bus paliekamos tokios, kokios yra dabar arba dar mažesnės, kol infliacija pasieks bent 2 proc. Ji taip pat pridūrė, kad pereinamuoju laikotarpiu toleruotų ir didesnę nei 2 proc. infliaciją.

Euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) viršijo analitikų prognozes bei liepą pasiekė 62,6 reikšmę. Toks spartus ekonomikos augimas euro zonoje nebuvo užfiksuotas per pastaruosius 21-erius metus.

Pristatytas skaitmeninio euro projektas

ECB liepos viduryje paskelbė apie skaitmeninio euro projekto startą, kuris turėtų būti daug saugesnis ir reguliuojamas, palyginti su dabar paplitusiomis kriptovaliutomis. Skaitmeninis euras arba kitaip e. euras būtų elektroninė dabar naudojamos bendros valiutos versija, o pagrindinis jos skirtumas – ši valiuta galėtų būti laikoma ECB esančiose sąskaitose išvengiant rinkos tarpininkų. Dėl to ji taptų atsparesnė likvidumo, kredito ar rinkos rizikoms.

E. eurai galėtų būti naudojami elektroniniuose atsiskaitymuose ir taptų alternatyva šiuo metu paplitusioms „Visa“ ar „Mastercard“ mokėjimo kortelėms, taip pat tokioms mokėjimų paslaugoms, kaip „PayPal“.

Tiesa, ECB pažymi, kad e. euras neturėtų pakeisti dabartinių pinigų, o papildytų dabartinę sistemą. Tam, kad apsaugotų dabartinę sistemą, ECB planuoja apriboti maksimalią sąskaitoje laikomų lėšų sumą e. eurais iki 3 tūkst. eurų vertės.

Europos rinkos auga nepaisydamos viruso grėsmės

Nepaisant viruso grėsmių, Europos šalys palaipsniui atveria savo ekonomikas. Nauji susirgimai, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje išaugo daugiau kaip 40 proc. per pastarąją savaitę, tačiau tai nesutrukdė visiškai panaikinti apribojimų. Kelionių kompanijos ir oro linijų bendrovės džiaugėsi augančiais keliautojų užsakymais.

Europos akcijų rinkas augino geresni, nei buvo tikėtasi, įmonių pusmečio rezultatai bei ECB planai toliau palaikyti skatinamąją pinigų politiką. Šios dvi aplinkybės nusvėrė baimes dėl delta atmainos plitimo.

Per pastarąją savaitę „STOXX Europe 600“ indeksas paaugo daugiau kaip 4 proc. Prancūzijos „CAC 40“, Italijos „FTSE MIB“, Vokietijos „Xetra DAX“ bei JK „FTSE 100“ indeksai savaitę užbaigė augimu.

NT bumas stebimas ir Kinijoje

Kinijos centrinis bankas taip pat nesiėmė keisti palūkanų normos bei nutarė 0,5 proc. sumažinti privalomojo kapitalo reikalavimus komerciniams bankams. Kinijos antrojo ketvirčio BVP augimas siekė 7,9 proc. ir buvo dešimtadaliu kuklesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Kinijos centrinis bankas užtikrina stabilų skolinimą valstybinėms įmonėms ir vartotojams. Tik nekilnojamojo turto vystytojai šioje šalyje susiduria su didesniu spaudimu vystomų projektų finansavimui dėl kaistančios NT rinkos. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį nekilnojamojo turto objektų buvo parduota apie 38 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tad Kinijos centrinis bankas ne veltui rodo susirūpinimą dėl kylančių finansinių rizikų.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, einamoji Kinijos sąskaita dėl nemažėjančios prekybos tempų bus perteklinė, tad tai turėtų paskatinti Kinijos valiutos juanio stiprėjimą.

Apribojimai kiniškų kompanijų IPO užsienio rinkose

Kinija imasi stabdyti savo kompanijas, kurios pirminį viešą akcijų platinimą nori vykdyti kitose šalyse. Kaip alternatyvą Kinijos reguliuotojas siūlo listinguoti įmones Honkonge ir atleisti jas nuo reikalavimo gauti Kinijos kibernetinio saugumo reguliuotojo leidimą.

Nesenai tas pats reguliuotojas liepė pašalinti JAV sėkmingą IPO įgyvendinusią Kinijos pavėžėjo „Didi“ programėlę iš programėlių parduotuvės, taip sukeldama beveik 25 proc. akcijų kritimą.

Kinijos akcijų rinkoje rekordų neužfiksuota. „CSI 300“ indeksas per pastarąsias pora savaičių nerado krypties, „Shanghai Composite“ indeksas augo apie 1 proc. Obligacijų pajamingumas mažėjo, o 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas nukrito iki 2,93 proc.

Sutarta didinti naftos išgavimą

Naftos kainos krito po to, kai OPEC+ galiausiai susitarė padidinti naftos išgavimą iki 2022 m., taip išspręsdamas kelias savaites užsitęsusi ginčą bei neapibrėžtumą rinkoje. OPEC+ jau nuo rugpjūčio pradžios kiekvieną mėnesį išgaus po papildomus 400 tūkst. barelių per dieną, kol bus pasiektas visas 5,8 mln. barelių kiekis.

Susitarimas pasiektas Jungtiniams Arabų Emyratams leidus padidinti gamybą iki 3,5 milijono barelių per dieną. Po susitarimo „Brent“ rūšies naftos kaina iš karto sumažėjo nuo 77 iki 68 JAV dolerių už barelį.

Pozityvios nuotaikos Baltijos šalių biržose

Baltijos biržose pastarąsias porą savaičių vyravo pozityvios nuotaikos – „OMX Baltic Benchmark“ indeksas paaugo apie 5 proc. Prie pozityvių nuotaikų prisidėjo ekonomikų atvėrimai po pandemijos.

Labiausiai paaugo bankų sektoriaus akcijos, traukėsi kelionių organizatorių ir keltų bendrovių akcijos. Panašu, kad pastaruosius sektorius vis dar neramina plintanti delta atmaina bei sulėtėjęs vakcinacijos tempas.

Praėjus beveik mėnesiui nuo lietuviškų sąsajų turinčio IPO Londono biržoje, įmonės „Baltic Classifields Group” akcijų vertė paaugo apytiksliai 34 proc. IPO metu akcijų kaina buvo įvertinta 1,65 svaro sterlingų (šiuo metu akcijos kaina sudaro 2,23 svaro sterlingų) ir pritraukė 960 mln. eurų.

Veiklos rezultatus paskelbė įmonė „Telia Lietuva“, per pirmąjį metų pusmetį uždirbusi 6,2 proc. daugiau grynojo pelno nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.