Apdirbamoji pramonė ne veltui vadinama Lietuvos ekonomikos stuburu – tai svarbiausias mūsų eksportuotojas, sukuriantis didžiausią Lietuvos ūkio pridėtinės vertės dalį. Be to, šis sektorius suneša kone daugiausiai pajamų į biudžetą ir aktyvuoja ilgiausias pridėtinės vertės grandines šalies viduje.
Dviženklis augimas – ne tik žemos palyginamosios bazės pasekmė
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, birželį bendroji pramonės produkcija išaugo 20,7 proc. per metus. Apdirbamosios pramonės produkcijos, atmetus rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, augimas siekė 18,5 proc. Apdirbamosios gamybos šakos (be naftos produktų) pirmąjį šių metų pusmetį sukūrė net 19,1 proc. daugiau produkcijos nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
Tokie rezultatai ne tik užlygina pandemijos smegduobes sektoriaus augime, bet ir kuria naujus produkcijos apimčių rekordus.
Palankesnės aplinkybės naftos perdirbimui
Paprastai, kad lengviau būtų vertinti pramonės sektoriaus sveikatą, ekonomistai stebi apdirbamosios pramonės be naftos produktų rodiklį. Vienos įmonės – „Orlen Lietuva“ – vaidmuo bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir gerokai iškraipo jos rezultatus.
2020-ieji naftos perdirbimo šakai buvo kupini iššūkių. Rinkos disbalansai, smukusi naftos produktų paklausa ir kritusios maržos paveikė ir Lietuvos mineralinių produktų gamybą. Tačiau šiemet perdirbimo maržoms atsitiesus, sparčiai gerėja ir šakos produkcijos rezultatai.
Reagentų gamybos proveržis kelia chemijos pramonės rezultatus.
Vieną reikšmingiausių proveržių šiemet padarė chemijos pramonė, o tiksliau „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kompanija. Šios įmonės testavimo komponentų ir reagentų vakcinoms gamybos plėtra – kertinė porąkart išaugusių chemijos pramonės produkcijos bei eksporto apimčių priežastis. Ši pergalė Lietuvos ūkiui labai savalaikė – pavyko pasinaudoti dėl pandemijos atsivėrusiomis nišomis ir taip kompensuoti skaudžius praradimus kitose nukentėjusiose ekonominėse veiklose. Be to, koronavirusui gąsdinant pasaulį vis naujomis mutacijos formomis, panašu, kad ši niša greit neužsivers ir pandemijos iššūkiai Lietuvai neš bent jau ekonominę naudą.
Analitikus džiugina, kad šis įspūdingas ir toks savalaikis apdirbamosios pramonės šuolis nėra sąlygotas vien keleto „banginių“ sėkmės. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemikalų pramonės šakas, likusiems gamintojams pavyko pasiekti dviženklius metinio augimo tempus, o birželį jų pagamintos produkcijos apimtys (palyginamosiomis kainomis) buvo didžiausios istorijoje.
Antrąjį ketvirtį įspūdingais rezultatais džiugino baldų, medienos ir metalo gaminių, gumos ir plastikų pramonė – metinis šių gamybos šakų augimas siekė atitinkamai net 50 proc., 44 proc., 31 proc. ir 20 proc.
Pasaulinė aplinka gamintojams palanki
Vakcinacijos proveržis ir apribojimų laisvinimas, gamybos ir vartojimo staigus atsigavimas, sulaistyti beprecedenčiais vyriausybių skatinimo planais – aplinkybės, kursčiusios paklausos žaliavoms, tarpinio ir galutinio vartojimo prekėms šuolį. Tačiau jį gamintojai ir tiekėjai pasitiko pustuščiais sandėliais, po karantininio darbo ne pilnais pajėgumais.
Karantinas ir kiti suvaržymai išbalansavo gamybos procesus, sutraukė tiekimo ir logistikos grandines, kurios atsikuria lėtai ir norintiems greičio daug kainuoja. Pandemijos paveldas – lokalūs prekių, detalių ir žaliavų deficitai ilgainiui virto globaliais. Tokia aplinka pakurstė paklausos šuolį, kainų augimą ir didino uždarbio galimybes.
Gamintojų ateities lūkesčiai aukščiausi nuo 2008 metų bumo laikų. Antrąjį ketvirtį Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas pramonės pasitikėjimo rodiklis išsiropštė į teigiamą zoną ir gegužę fiksavo rekordinį lygį nuo pat 2008 m. liepos. Analizuojant antrąjį ketvirtį detaliau pamėnesiui, birželį gamintojų lūkesčių rodiklis suprastėjo nuo 7 iki 4. Nors tiek bendrų, tiek eksporto užsakymų lūkesčiai birželį fiksavo naujus rekordus, gamintojai kiek santūriau nei gegužę vertino produkcijos, pardavimo kainų ir darbo rinkos perspektyvas.
Kad mūsų gamintojai aktyviai naudojasi popandeminiu eksporto rinkų atsigavimu, rodo ir kapitalo panaudojimo lygis. Šių metų antrąjį ketvirtį šis rodiklis pašoko iki 77 proc. ir pirmąkart per pusantrų metų pasiekė prieš pandemiją stebėtą lygį.
