Nors antrasis karantinas jau senokai baigėsi, tačiau įmonių atsiskaitymo sutrikimai tik dabar tampa labiau nei akivaizdūs. Štai kovą „Delfi“ skelbė , kad Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamas nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas per antrąjį karantiną padidėjo maždaug dvigubai. Vasario pabaigoje jame buvo beveik 400 įmonių. Tačiau liepos viduryje šiame sąraše – jau 775 įmonės!

Įdomu, jog paties nepatikimų įmonių sąrašo joks įstatymas nenumato. Yra tik Mokesčių administravimo įstatyme įvardinti kriterijai, kada įmonė atitinka patikimos bendrovės požymius, kai per paskutinius 3 metus: (i) nėra gavusi baudų už įvairius (įstatyme išvardintus) buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus; (ii) nebuvo bausta už nelegalų darbą; (iii) nebuvo nuteista už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą ar kitus nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai; (iv) vadovui per paskutinius metus nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą (iš įstatyme išvardintų).

Skaidrus galimai nepatikimų įmonių skelbimas yra puiki prevencinė priemonė ir skatina bendroves laiku ir tinkamai vykdyti teisės aktuose numatytas pareigas. Kita vertus, įmonės įtraukimas į šį sąrašą reiškia šiurkščias sankcijas įmonės veiklai – ji nustoja teisę gauti valstybės paramą, subsidijas ir netenka kitų veiklos tęstinumui svarbių garantijų.

Dar svarbiau, jog patekimas į sąrašą yra visiškai nediferencijuotas. Kitaip tariant, už smulkų ir šiurkštų reikalavimų neatitikimą sankcijos taikomos tos pačios – t. y. griežčiausios – ir neatitinka protingumo principo. Pavyzdžiui, laiku nepateikusi tam tikrų formalių ataskaitų įmonė gali būti įtraukta į šį nepatikimų įmonių sąrašą. Nesinorėtų tuo tikėti, bet analizuojant atskirus atvejus kyla šventvagiška mintis, kad taip tiesiog dirbtinai bandoma sumažinti Covid-19 paramos gavėjų sąrašą.

Tad kaip turėtume reaguoti ir kokios yra efektyviausios teisinės gynybos priemonės?

Pirmiausia, įmonė, remdamasi savo faktine padėtimi, konkrečiomis nustatyto pažeidimo aplinkybėmis ir kitais argumentais, turi pateikti oficialią pretenziją. Jeigu pretenziją VMI atmeta ir reikalavimo išbraukti iš sąrašo netenkina, būtina tokį VMI sprendimą skųsti teismui. Teismas privalės vertinti visas aplinkybes, atsižvelgti į taikomų priemonių adekvatumą, proporcingumo ir kitas faktines aplinkybes.

Žinoma, VMI sprendimą įtraukti įmonę į sąrašą galima iš karto skųsti teismui. Tokiu atveju galima teismo prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – kad teismas įpareigotų VMI bylos nagrinėjimo metu išbraukti įmonę iš sąrašo. Tačiau tokiu atveju tektų įrodinėti, kad to nepadarius įmonei grėstų esminiai nuostoliai, o net ir po laimėtos bylos ankstesnės būklės nebūtų galima atkurti.

Žinoma, galima viso to nedaryti. Jeigu įmonei nereikalingos valstybės subsidijos, jeigu ji nenukentėjo nuo Covid-19, jeigu jūsų verslo partneriams visai nesvarbu, kad tiekėją VMI vadina negražiais žodžiais. Tačiau daugeliui įmonių šis pokarantininis laikotarpis išties itin sudėtingas. Ir kiekviena smulkmena gali lemti – būti ar nebūti.