ES ėmėsi taisyti situaciją ir 2019 m. rudenį priėmė „Omnibus“ direktyvą. Ji į Lietuvos nacionalinius teisės aktus turi būti perkelta iki 2021 m. lapkričio 28 d., o pradėta taikyti – nuo 2022 m. gegužės 28 d. Taigi, laiko prisitaikyti verslui lyg ir yra. Tačiau nuo liepos 1 d. Lietuvoje jau įsigaliojo kai kurie verslui svarbūs pakeitimai, kurių neįgyvendinus, gresia nemažos baudos.

Kokius pokyčius žada naujoji direktyva ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kas nespės persiorientuoti?

1) Labiau apsaugoti vartotojai. „Omnibus“ direktyva bus taikoma pastaruoju metu vis dažniau sudaromoms skaitmeninio turinio arba skaitmeninių paslaugų teikimo sutartims, kai vartotojas su prekiautoju atsiskaito sumokant kainą arba vietoj užmokesčio pateikdamas asmens duomenis.

Nors vartojimo sutartys dėl skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo yra itin plati sritis, apimanti tiek skaitmenine forma sukurtus duomenis, pavyzdžiui, vaizdo, garso rinkmenas, kompiuterines programas, tiek duomenų saugojimo, tvarkymo, kūrimo paslaugas debesijoje ir socialiniuose tinkluose, ji iki šiol Europos Sąjungos lygmeniu nebuvo tinkamai reglamentuota.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jau inicijavo Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtina skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų sąvokas, vartojimo sutarčių vykdymo ir nutraukimo principus, kokybės reikalavimus bei vartotojų teisių gynybos priemonės skaitmeninių paslaugų teikimo srityje.

2) Skaidrumas internetinėje prekyboje. Direktyva siekiama uždrausti verslininkams manipuliuoti vartotojų pateikiamais atsiliepimais apie prekes ar paslaugas ir taip daryti įtaką vartotojų apsisprendimui. Pavyzdžiui, įtvirtinamas draudimas teikti netikrus vartotojų atsiliepimus ir rekomendacijas, prekybininkams patiems spausti „patinka“ socialinėse platformose ir tokiu būdu reklamuoti jų produktus, taip pat skelbti tik teigiamus atsiliepimus apie jų į rinką tiekiamus produktus ar teikiamas paslaugas, o neigiamus atsiliepimus šalinant.

Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio vartotojų informavimo šioje srityje, verslininkams atsiras pareiga ne tik užtikrinti vartotojų paliekamų atsiliepimų tikrumą, tačiau ir pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi šiam tikslui pasiekti.

3) Informavimas apie kainos sumažinimą. Siekiant išvengti nemažų baudų, verslininkai privalės suteikti pirkėjui informaciją apie prekės kainos sumažinimą bei aiškiai nurodyti, kokia buvo ankstesnė prekės kaina. Ankstesne kaina yra laikoma paskutinė mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, o jei prekės kaina mažinama palaipsniui – kaina, iki pirmojo sumažinimo.

Seimas jau ėmėsi šios Direktyvos nuostatos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus ir priėmė Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimo įstatymą dėl pirkėjų informavimo apie daikto kainos sumažinimą, kai išskyrus įstatyme numatytas išimtis, informavimo apie kainos sumažinimą pareigos nesilaikymas suteikia vartotojams teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo ir yra taikoma nuo šių metų liepos 1 d.

4) Griežtesnės baudos už vartotojų teisių pažeidimus. Kad sukeltų atgrasomąjį poveikį baudos už šiuos paplitusius vartotojų teisių pažeidimus turėtų siekti bent 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos toje valstybėje narėje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, o tais atvejais, kai prekiautojas nepateikia informacijos apie metinę apyvartą – bent 2 mln. Eur, įskaitant ir vartotojų teikiamus ieškinius dėl žalos atlyginimo.

Taigi, teisės aktų pakeitimai, perkeliantys „Omnibus“ direktyvos nuostatas, rodo, kad Lietuva jau ėmėsi vartotojų teisių apsaugos gerinimo veiksmų. Naujasis teisinis reguliavimas įneš aiškumo ir skaidrumo, tačiau verslo atstovai turėtų suskubti, nes nespėjus persiorientuoti už numatytus vartotojų teisių pažeidimus gresia nemažos baudos.