Susiduriama su didesne rizika
Prieš gilinantis į teismo priimtą sprendimą, svarbu priminti, kad kredito unijų veiklos modelis gerokai skiriasi nuo didžiųjų komercinių bankų. Jei asmuo nori naudotis kredito unijos paslaugomis, jis turi įsigyti pajų – teisę dalyvauti kredito unijos valdyme suteikiančių vertybinių popierių, ir taip tapti pajininku. Kitaip sakant, kiekvienas naujas kredito unijos klientas prisideda prie kapitalo formavimo ir už tai gauna galimybę atiduoti balsą visuotiniame narių susirinkime, kuriame sprendžiami svarbiausi veiklos klausimai.
Nors pasirašydamas sutartį su kredito unija kiekvienas naujas jos klientas gauna gerokai daugiau privilegijų, bet ir labiau rizikuoja nei pasitikėdamas didžiaisias komerciniais bankais. Taip yra dėl to, nes dėl veiklos modelio ir įvairių sutarčių niuansų ne visi indėliai ar visi indėliuose laikomi pinigai yra drausti valstybės. Aišku, didesnė rizika susijusi su didesne finansine grąža. Gerai, kai rizika pasiteisina, tačiau kartais susiduriama su kur kas prastesniais scenarijais. Vienas tokių nutiko bankrutavus kredito unijai „Taupkasė“.
Sutartis pasirašė jų net neskaitę
Ginčas tarp kredito unijos „Taupkasė“ ir buvusių jos klientų kilo dėl pasirašytos terminuotojo indėlio „Plius“ sutarties ir prašymų dėl papildomų pajų įsigijimo – ieškovai įrodinėjo, kad jiems nebuvo tinkamai atskleistos ir išaiškintos sudaromų sutarčių sąlygos bei esmė. Visgi prieš įvykdant šiuos veiksmus kredito unija ėmėsi veiksmų išaiškinti ir atskleisti galimų sudaryti sandorių skirtumus. Tam buvo pateiktos ir palyginamosios lentelės, kuriose nurodyti galimi investavimo būdai ir galimos rizikos, pavyzdžiui, ar visa įnešama suma laikytina indėliu, kokiai sumai taikoma draudimo apsauga. Su galimomis rizikomis ieškovai galėjo susipažinti ir perskaitę sutartis. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms pateiktos sutarties sąlygos galėjo būti suprantamos net ir neprofesionaliam investuotojui ar vartotojo statusą turinčiam asmeniui.
Tačiau panašu, kad problema susidarė dėl to, jog patys klientai nedėjo pastangų šias sutartis suprasti – jie sutarčių, ant kurių pasirašė, net neskaitė. Sutartis perskaityti ir tuo pačiu pasidomėti, kodėl vienu atveju mokamos mažesnės, kitu – didesnės palūkanos, kaip išaiškino teismas, reikalavo paprastas rūpestingumas ir apdairumas. Čia taikytinas ir protingumo kriterijus, kuris reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.
Nepakako laiko
Ieškovai taip pat argumentavo, kad prie suklydimo prisidėjo ir tai, kad sutarties sudarymas ir pasirašymas vyko labai trumpai. Remiantis teismo išvadomis, tai savaime nereiškia, kad ieškovai buvo suklaidinti.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kredito unijos „Taupkasė“ darbuotoja būtų lenkusi ieškovus kuo greičiau pasirašyti ginčo sutartis. Taip pat atskleista, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su sutarčių projektais, įvertinti pasirenkamą terminuotojo indėlio „Plius“ variantą, su juo susijusias rizikas ir konsultuotis su profesionalais.
Tad nors suklydimas finansinių paslaugų teikimo santykiuose nustatomas įvertinant ir finansų tarpininko elgesį pagal tai, kaip jis įvykdė informacines pareigas, čia jo kaltės įžvelgta nebuvo. Taip pat tokio suklydimo negalima pateisinti ir pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas. Suklydimo negalima pateisinti ir dėl paslaugas gavusių asmenų galimybių įvertinti galimas sandorio pasekmes, elgesio, gyvenimiškos, santykių su bankais bei investavimo patirties.
