Šiandien Estijoje veikia 1144 startuoliai, tai reiškia milijonui gyventojų tenka 880 startup bendrovės. European Tech 2020 tyrimo duomenimis, šis rodiklis Europos vidurkį lenkia 4,6 karto ir paverčia Estiją pirmaujančia pasaulyje.

Tiesa, jei pažvelgsime į sektoriuje dirbančių žmonių skaičių ir sumokėtus mokesčius, estai nusileidžia Lietuvai: pernai Estijos sektoriaus bendrovėse dirbo 6072 darbuotojai, bendrai sumokėta 97 mln. EUR mokesčių. Atitinkami skaičiai Lietuvoje – 10,244 darbuotojai ir 126 mln. EUR mokesčių.

Vis dėlto atsižvelkime į tai, kad Estija gyventojų skaičiumi dvigubai mažesnė, o jų pirmasis vienaragis. Skype gimė dar gūdžiais 2005 m., kuomet šią bendrovę eBay įsigijo už 2,6 mlrd. USD. Per sekančius šešioliką metų estai pademonstravo tikrą stebuklą ir manau, kad mes galime daug ko iš jų pasimokyti.

Dydis, atvirumas, išsilavinimas

Besigilinant į Estijos sėkmės istoriją, greitai pradeda ryškėti jos kontūrai. Kai kurie – sąlygoti geografinių ir kultūrinių aplinkybių, kai kurie – progresyvių šalies valdžios sprendimų.

Nedidelis šalies geografinis plotas ir gyventojų skaičius nuo senų laikų lėmė estų atvirumą pasauliui. Mūsų kaimynai atgavę nepriklausomybę greitai suprato, kad vidaus vartojimas turi nedidelį potencialą, tad visada drąsiai žvelgdavo į plačią Europą. Tiek mokydamiesi, tiek ir skleisdami savo verslo, kultūrinius ir politinius ryšius. Geriausias pavyzdys – puiki ir artima estų draugystė su suomiais, davusi daug naudos abiems valstybėms.

Lietuva, tuo tarpu, visada buvo orientuota į vidų – kaip žemdirbių tauta, buvome labai prisirišę prie žemės, savo šaknų, o į partnerystę su pasauliu visais laikais žiūrėjome atsargiai. Štai jums ir esminiai estų ir lietuvių entreprenerystės dvasios skirtumai, užkoduoti dar mūsų protėvių genuose.

Šios kultūrinės estų savybės sąlygojo ir vėlesnius jų šalies valdžios žingsnius. Dar 1997 m. Estijos vyriausybė, norėdama panaikinti sovietmečio paliktą gilią technologinio išsilavinimo duobę, inicijavo nacionalinę švietimo kampaniją Tiigrihüpe (Tigro šuolis), kurios pagrindinis tikslas buvo reformuoti ir kompiuterizuoti šalies ekonomiką, o ypatingai – jos švietimo sistemą.

Šio svarbaus švietimo pertvarkos projekto rezultatai šiandien labai gerai matomi – Estijos vaikai mokyklose pradeda mokytis robotikos ar kitų skaitmeninių disciplinų jau pirmosiose klasėse, o pagrindiniai šalies universitetai jau dešimtmečius turi technologijų kompanijų verslo ir entreprenerystės studijų programas. Apie tokias Lietuvoje – dar tik pradedame kalbėti…

Pateiksiu pavyzdį, kiek daug pozityvių permainų atneša į technologijas orientuota šalies edukacinė sistema: Estijos vienaragio Bolt įkūrėjas Markus Villig tebuvo 19 m. amžiaus, kuomet sukūrė pirmąją Taxify aplikacijos versiją. Šiandien Bolt sistema veikia 200 miestų 40-yje pasaulio šalių, o bendrovės vertė pasiekė 2 mlrd. USD. Sėkminga švietimo sistemos pertvarka tikrąja to žodžio prasme leido Estijos žmonėms šokti labai svarbų ir sėkmingą tigro šuolį link pažangesnės, inovacijomis grįstos ekonomikos.

Absoliuti skaitmenizacija

1997 m. pradėtas vykdyti Tigro šuolio projektas transformavo ne tik Estijos švietimo sistemą. Jis įgalino naują valstybės požiūrį į savo ir užsienio piliečiams teikiamas paslaugas. Šiandien 99% Estijos valstybės paslaugų teikiama internetu, o kiekvienas šalies pilietis turi privalomą skaitmeninį ID, kuris turi juridinę galią ir leidžia patogiai naudotis visomis valstybės e. paslaugomis.

Kaip bebūtų gaila, Lietuvoje šiandien vis dar karštai diskutuojama, ar jau galima leisti mūsų piliečiams balsuoti internetu. Tuo tarpu estai sėkmingai balsuoja internetu jau gerus 14 m. Estijos vyriausybė pirmoji pasaulyje pasiūlė savo piliečiams tokią galimybę, pirmoji pasaulyje įvykdė ir pirmus sėkmingus internetinius seimo rinkimus. Tai įvyko dar 2007 m.!

Estijos e. Rezidento projektas – dar vienas geras pavyzdys, kaip šalies vyriausybė gali paskatinti skaitmenizacijos procesus ir inovacijomis paremtos ekonomikos plėtrą. 2014 m. pristatytas projektas
leidžia bet kuriam užsienio piliečiui gauti e. Rezidento statusą ir pradėti naudotis visomis Estijos valstybės e. paslaugomis.

Tai ypatingai patogu užsieniečiams, norintiems steigti Estijoje verslus ir naudotis su tuo susijusiomis valstybės e. paslaugomis. Nemažiau tai naudinga ir svetur gyvenantiems estams, kurie nesijaučia atskirti nuo savo valstybės ir gali pilnavertiškai naudotis jos paslaugomis net ir gyvendami užsienyje.

Statistika rodo, kad šiandien net 31% startuolių steigėjų Estijoje yra užsieniečiai.

Ilgalaikis ankstyvojo starto poveikis

Tai, kad Estija gerokai anksčiau už kaimynes pradėjo nacionalinę švietimo ir valstybės paslaugų pertvarką, jai suteikė didelį privalumą. Turbūt jau chrestomatiniu pavyzdžiu tapo bendrovės Skype istorija.

2003 m. šeši Estijos, Švedijos ir Danijos piliečiai sukūrė internetinę video skambučių platformą, kurios centrinį biurą – dėl patogumo, žemų veiklos kaštų ir didelės talentų rinkos – įkūrė Taline. Skype programinę įrangą sukūrė estų įkūrėjų trijulė, kurių technologinius gebėjimus ir inovacinį požiūrį suformavo jau reorganizuota Estijos švietimo sistema ir atviras, kūrybiškas estų tautos mentalitetas.

Platforma greitai išpopuliarėjo toli už Estijos ribų ir jau po poros metų dalį Skype akcijų už 2,6 mlrd. USD įsigijo JAV e. prekybos gigantas eBay. 2005-aisiais šis įsigijimas tapo didžiausia investicija visos Europos tech sektoriuje. Absoliutus rekordas, kurį sukūrė broliai estai.

Dar po kelių metų Microsoft galutinai išpirko visą Skype iš jos kūrėjų ir investuotojų jau už 8,5 mlrd. USD. Tačiau Skype kūrėjai su „pinigų maišais“ niekur nedingo. Jie sumaniai ir sėkmingai investavo uždirbtus pinigus į jaunas, bet labai perspektyvias Estijos technologijų bendroves. TransferWise ir Bolt yra vienos tų bendrovių, kurias palietė pirmojo Estijos vienaragio Skype sėkmė.

Tvirta bendruomenė

Nors Estijoje gyvuoja didžiausias startuolių kiekis milijonui gyventojų, konkurenciją šiame ekonomikos sektoriuje yra tvirtai pakeitusi bendruomeniškumo dvasia. Jei nusprendėte Estijoje vystyti naują technologijų verslą, jus vietos bendruomenė priims atvira širdimi ir suteiks visokeriopą pagalbą. Tai dar vienas atviro estų mentaliteto požymis.

Neverta pergyventi ir dėl kalbos barjero – būdami maža tauta, estai negali sau leisti nemokėti verslo pasaulyje dominuojančios anglų kalbos; ja kalba ar bent supranta didžioji visuomenės dalis.

Dar vienas šios sėkmingos bendruomenės požymis, kurį įtvirtino Skype įkūrėjų suformuota tradicija – gilios mentorystės šaknys, kai įsitvirtinę verslai konsultuoja, nukreipia, supažindina ir kitaip palaiko jaunųjų startuolių kūrėjus. Šioje šalyje klesti įvairių networking’o, hackaton’ų ir entreprenerystės HUB’ų kultūra.

Visi šie ekosistemos elementai formuoja abipusiai naudingus startuolių ir valdžios institucijų santykius, sutrumpina valdžios sprendimų priėmimo procesą ir panaikina biurokratinius kamščius. Tuo didžiuojasi abi pusės, nes tai, kas naudinga verslui, naudinga ir visai šaliai. Būtent dėl tokių dalykų Estija ir laikoma globaliu pavyzdžiu.

Reziumuojant Estijos ekonomikos ir startuolių rinkos sėkmės priežastis, galima išryškinti 3 pagrindinius veiksnius:

– naujovėms ir pasauliui atvirą nedidelės estų tautos mentalitetą,
– efektyvią ir ankstyvą švietimo sistemos ir valstybės paslaugų pertvarką ir skaitmenizavimą,
– aukštą ekosistemos bendruomeniškumo lygį.

Visi jie kartu paskatino greitą inovacinių verslų plėtrą šalyje ir pavertė Estiją Baltijos sėkmės istorija. Tikėkime, kad augimo pagreitį įgaunanti Lietuvos startup ekosistema perims geriausias estų patirtis ir sukurs savąjį sėkmės receptą.