Bankai, kaip neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, nuolat siekia tenkinti besikeičiančius klientų lūkesčius. Dėmesys skaitmenizavimui sudarė sąlygas bankams tapti patogesniems klientams, pasiūlyti naujų aktualių paslaugų ir kartu optimizuoti operacijas bei užtikrinti efektyvesnę veiklą.

Pasiekti rezultatai atsispindi statistikoje: šiandien net 71 proc. banko pardavimų atliekama skaitmeniniais kanalais, banko mobiliosios programėlės vartotojų skaičius per metus padidėjo 17 proc., programėlės „SmartID“ naudotojų – 15 proc., virtualiai pasirašytų dokumentų – 32 procentais. SEB banko vaizdo konsultacijomis internetu, palyginti su ankstesniais metais, naudojosi net 117 proc. daugiau klientų.

Nepaisant to, erdvės klientų lūkesčiams tenkinti, veiklos rezultatams gerinti ir pridėtinei vertei kurti tebėra apsčiai. Pagrindinės priemonės tai daryti – duomenų analitika, bankų technologinės infrastruktūros atnaujinimas ir vertės kūrimas įvairiose klientus jungiančiose ekosistemose.

Nors šios sritys rodo, kad skaitmeninės galimybės gali suteikti dar daugiau naudos mūsų klientams ir užtikrinti viso sektoriaus augimą, susiduriame su visai visuomenei, taip pat ir verslui aktualiu bei neišvengiamu klimato kaitos iššūkiu. Jis tampa vienu svarbiausių prioritetų finansiniam sektoriui. Šiam iššūkiui spręsti ypač aktualus visų bankų, tarp jų ir SEB banko, kitų finansų institucijų, indėlis.

Skaitinė klimato kaitos išraiška išties glumina. Skaičiuojama, kad metinė žmogaus veiklos nulemta CO2 emisija siekia 51 mlrd. tonų. Nyksta milijonas gyvybės rūšių. 10 mln. žmonių kasmet miršta dėl oro taršos. Jei situacija nesikeis, trečdalis populiacijos po 50-ies metų gyvens tokiomis klimato sąlygomis, kokios šiandien vyrauja Sacharoje. Per artimiausius 30 metų maždaug 200 mln. žmonių turės palikti savo namus dėl pasikeitusio klimato, ir tai tik tuo atveju, jei renkamės būti optimistais – kitos studijos rodo, kad išsikraustyti turės kas devintas.

Visa tai – 250-ies pastarųjų metų, skaičiuojant nuo industrinės revoliucijos pradžios, žmogaus veiklos rezultatas. Jo padariniams likviduoti, siekdami išvengti blogiausio scenarijaus, teturime iki 30-ies metų. Ir nors pirminis impulsas – išsigąsti ir situaciją vertinti neigiamai, reikėtų susitelkti į tai, ką turime padaryti, norėdami pakeisti status quo, nes baimė dažnai skatina problemos ignoravimą ir neveiksnumą. Taigi pirmiausia svarbu pakeisti savo požiūrį ir visą dėmesį skirti dabartinėms galimybėms.

SEB banko nuomone, įmonėms, ypač finansų institucijoms, tokios galimybės sudaromos renkantis tris kryptis – tai tikslas, įtaka ir augimas.

Tarptautinės tyrimų bendrovės „Gallup“ apklausos duomenimis, net 85 proc. darbuotojų visame pasaulyje jaučiasi abejingi savo darbui ir nemotyvuoti. Savo tikslu keldamos tvarią veiklą, bendrovės turi galimybių tokią niūrią statistiką keisti. Tai puiki proga padėti darbuotojams įžvelgti didesnę prasmę savo darbe, veikti kartu su komanda ir padėti išvengti katastrofiškų klimato kaitos pasekmių. Apklausos rodo, kad jau dabar net 75 proc. 19–34 metų darbuotojų tikisi, jog jų darbdavys imsis veiksmų klimato kaitai stabdyti.

Ne ką mažiau svarbi yra milžiniška finansų institucijų įtaka pasaulio ateičiai. Šios institucijos yra ir finansinių išteklių bei kapitalo tiekėjos, ir tvaraus verslo bei finansų srities edukatorės. Todėl jos atsiduria verslo ir visuomenės pertvarkos epicentre bei įgauna kaip niekad didelę galimybę ir atsakomybę užtikrinti tvarumo skatinimą ir raidą.

Galiausiai apie 90 proc. SEB banko verslo klientų mano, kad, norėdami veikti tvariau, turi keisti savo verslo modelį, todėl jaučia finansinės paramos, skirtos pereinamajam laikotarpiui, poreikį. Finansų institucijoms tai galimybė prisidėti prie tvaraus verslo augimo skiriant finansavimą verslo siekiui tapti tvariam įgyvendinti ir jau tvariam verslui augti. Vienos garsiausių pasaulio konsultacijų bendrovių „McKinsey“ duomenimis, vien tik Europoje finansavimo poreikis viršys 28 trilijonus eurų.

Taigi ką tiksliai mes galime padaryti? Visų pirma, skatinti tvarų vartojimą savo, kaip bendrovės, viduje – kuo labiau keltis į skaitmeninę erdvę, rinktis tvarias transporto priemones, biurus ir kita. Visa tai sudaro maždaug 5 proc. viso mūsų galimo poveikio klimato kaitai. Likę 95 proc. – tai klientų edukacija ir finansavimas – mūsų skiriami ištekliai, kad jie imtų veikti tvariau.

Apibendrindami galime teigti, kad, veikdami finansų sektoriuje, turime galimybę tapti vedliais į pokyčius. Finansų institucijos vien Europoje jungia per 446 mln. privačių asmenų ir 26 mln. įmonių, kurių įpročius ir požiūrį į tvarumą gali keisti konsultuodamos ir sudarydamos atitinkamas finansavimo sąlygas, pavyzdžiui, teikdamos tvarias paskolas, obligacijas.

SEB grupė tai jau daro – vien 2021 metais suteikė 20 proc. visų su tvarumu susijusių paskolų Šiaurės šalyse. Jau dabar matyti, kad vis daugiau verslų savo prioritetu laiko pokyčius ir siekį pereiti prie tvarios veiklos. Todėl neabejoju, kad tvarumo tema ir toliau sulauks tik nuolat augančio mūsų visuomenės susidomėjimo.