Šiek tiek konteksto
Mokesčių politika yra vienas efektyviausių, jeigu ne pats efektyviausias, valstybės būdas be prievartos priemonių koreguoti gyventojų elgesį, skatinti vienas veiklas, riboti kitų prieinamumą. Kaip vanduo teka mažiausio pasipriešinimo kryptimi, taip ir žmonių bei verslo pasirinkimai yra nulemiami paskatų arba ribojimų, kuriuos numato mokesčių įstatymai.
Žvelgiant į įstatymuose numatytas mokesčių lengvatas, nesunkiai darome išvadą, kad Lietuvoje šiuo metu skatinama filantropija, kino filmų kūrimas, technologiniai atsinaujinimai ir plėtra, ūkininkavimas ir daugelis kitų veiklų.
Kiekviena valstybė, nustatydama naujas mokesčių nuostatas, kartu turi labai aiškius apribojimus – tiek žmonių, tiek verslo mobilumas gali vietoj biudžeto papildymo reikšti jo sumažėjimą tais atvejais, kai nustatomos priemonės yra pernelyg griežtos, nelogiškos, neatitinka gyvenimo realybės.
Paprasčiausias to pavyzdys – apsipirkinėjimas kaimyninėse šalyse, kur tam tikriems produktams numatytas mažesnis PVM tarifas. Kraštutiniu atveju, netinkamos mokesčių politikos priemonės skatina verslus ieškoti palankesnės aplinkos, o žmones – žalesnės žolės (ir mažesnių mokesčių).
Akcizai, kaip vienas iš mokesčių, veikia šiek tiek kitaip – tai yra papildomas mokestis atskiroms produktų grupėms, kuris iš esmės padidina šių produktų kainą (akcizas paprastai sudaro žymią ar net didžiąją dalį produkto kainos). Tokie produktai Lietuvoje yra alkoholis, tabakas, kuras ir elektra. Akcizų, dar vadinamų nuodėmės mokesčiu, reikšmė turi būti vertinama iš dviejų pusių – kaip priemonė atgrasinti ar apriboti žalingų produktų vartojimą ir, kaip ir visų mokesčių, papildyti valstybės biudžetą.
Todėl Vyriausybei ir politikams diskutuojant dėl ateinančių trejų metų akcizo dydžių, tenka balansuoti tarp siekio padidinti biudžetą, riboti kenksmingų produktų vartojimą ir nenustumti vartotojų ieškoti kitų alternatyvių sprendimų.
Šiandien niekas neabejoja, kad tabakas, vartojamas bet kokia forma, kenkia sveikatai. Todėl iki šiol vykęs ir planuojamas ateityje nuoseklus akcizų didinimas pateisinamas ir kaip priemonės atgrasyti nuo tabako vartojimo, ir kaip būdas padidinti į biudžetą surenkamas lėšas. Paskutinius trejus metus tabako akcizas augo po 5,6 proc. kasmet. Projekte, kurį Vyriausybė pateikė svarstyti Seimui, numatomas tempas kur kas didesnis – kiekvienais metais cigarečių akcizas didėtų po 7,1 proc.
Kaip veikia atgrasymas nuo cigarečių
Tiek pasaulio, tiek Lietuvos mastu tendencijos, susijusios su rūkymu, yra džiuginančios – visur pamažu mažėja surūkomų cigarečių kiekis ir su juo mažėja vartotojų sukeliama žala sveikatai. Tai drąsina Vyriausybes, taip pat ir Lietuvos, didinti akcizą, toliau ekonomiškai bausti rūkančiuosius ir tikėtis, kad dar didesnė cigarečių pakelio kaina privers juos atsisakyti šio įpročio.
Kartu negalima ignoruoti vis dar labai aktualaus fenomeno Lietuvoje – kontrabandos. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje suvartojamų kontrabandinių cigarečių kiekis (procentais nuo visų suvartojamų cigarečių) yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Kažkuria prasme tai suprantama dėl mūsų geopolitinės padėties, sienos su ne ES valstybėms ir, nebijokime to pasakyti, vis dar didelės tolerancijos kontrabandinei produkcijai. Tačiau net labiau liūdina paskutinių kelių metų tendencija – suvartojamų kontrabandinių cigarečių kiekis (proc.) nuo aukščiausio taško, kurį pasiekė 2010 metais, nuolatos mažėjo ir 2018 metais sudarė 16 proc. Deja, bet nuo 2018 metų, paskutinius trejus metus, suvartojamų kontrabandinių cigarečių dalis nuolatos auga ir šių metų duomenimis siekia beveik 22 proc.
Anot 2020 metais Latvijoje atlikto tyrimo „Akcizų politika Baltijos šalyse“ bendraautorių, universiteto SEE Riga profesoriaus Arnis Sauka, „ES šalių patirtis rodo, kad akcizų didinimas ir iš to sekantis kainų augimas skatina vartotojus pirkti produktus iš kitų valstybių, kontrabandinius produktus arba keisti juos į pigesnius pakaitalus“.
Tokioj situacijos kyla klausimas, ar stipriai padidinus akcizų augimą vietoj siekiamų tikslų, cigarečių vartojimo mažinimo ir į biudžetą surenkamų lėšų didinimo, mes nepaskatinsime dalies vartotojų ieškoti kitų išeičių, kurių lengviausiai prieinama ir grėsmingiausia – kontrabandinės cigaretės. Ypač tų vartotojų, kurie yra jautriausi kainos pokyčiams ir kurių perkamosios galios augimas galbūt nėra toks spartus, kaip šalies ar regiono vidurkis.
Nesutinku su nuomone, kad kontrabanda yra tik sienos apsaugos, teisėsaugos ir muitinės klausimas. Absoliučiai saugi siena vis dar yra tolima siekiamybė, o valstybės viduje taikomos priemonės, tokios kaip mokesčių politika, gali pasirinkimą tarp legalių ir kontrabandinių produktų padaryti ekonomiškai ir moraliai sunkesniu.
Kaitinamasis tabakas – geresnė alternatyva?
Kitas dramatiškai skirtingų nuomonių sulaukiantis Akcizų įstatymo pakeitimas – kaitinamojo tabako akcizo skaičiavimo metodikos ir dydžio keitimas. Pagrindinis argumentas kaitinamojo tabako gerbėjų stovykloje – nors vis dar žalingas, šis produktas sveikatai kenkia mažiau nei cigaretės. O Vyriausybės teikiamame projekte kaitinamajam tabakui akcizo mokestis ne tik didinamas, bet ir keičiamas jo apskaičiavimo metodas – vietoj mokesčio, skaičiuojamo kilogramui, mokestį siūloma skaičiuoti kaip ir cigaretėms, nuo 1000 vienetų.
Šioje vietoje aš negaliu nesutikti su įstatymų projekto rengėjais, kurie kaitinamąjį tabaką mato kaip alternatyvą cigaretėms dėl rinkoje dominuojančio produkto pakuotės, vartojimo būdo ir patrauklumo naujiems vartotojams. Tokioje situacijoje pagrįsta atrodo tai, kad tiek cigarečių, tiek kaitinamojo tabako akcizai būtų skaičiuojami vadovaujantis tuo pačiu principu, t. y. palyginami, o pats mokesčio tarifas nustatomas skirtingas, atsižvelgiant į skirtingą produktų kenksmingumą.
Šiuo metu kaitinamojo tabako akcizas daugiau nei tris kartus mažesnis (mokesčio dydis produkto pakuotei) už akcizą, taikomą cigaretėms. Net ir po numatomo spartesnio kaitinamojo tabako akcizo didinimo, po trejų metų, akcizas kaitinamam tabakui bus beveik du kartus mažesnis už akcizą taikomą pigiausioms cigaretėms.
