Kiekvienas turbūt sutiksime, jog turime būti draugiškesni aplinkai ir net žinome ne vieną būdą, kaip to pasiekti. Tačiau tuo pačiu esame įpročių įkaitai ir be papildomo išorinio stimulo pokyčiai į dažno mūsų gyvenimus ateina sunkiai.
Būtent čia mums gali pagelbėti bendrovės, kurių paslaugomis naudojamės kasdien. Logika šioje vietoje paprasta – tereikia apsunkinti galimybes daryti tai, kas žalinga gamtai, ir tuo pačiu pasiūlyti naujų, gamtai draugiškų alternatyvų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apmokestinus plastikinius pirkinių maišelius, jų pardavimai per 5 metus sumažėjo net 90 procentų.
Estijoje „Rimi“ žengė dar vieną žingsnį į priekį ir apmokestino vienkartinius plastikinius maišelius, į kuriuos esame įpratę dėti obuolius ar agurkus – taip plastiko suvartojimą sumažinome keturis kartus, o pardavimams neigiamo įtakos nepastebėjome. Tai reiškia, kad pirkėjai pokyčiui jau buvo pasirengę, tik prireikė papildomo postūmio iš išorės.
Itin pasisekusį taromatų sistemos pavyzdį žinome visi – pakako simbolinio užstato, patogios infrastruktūros ir taros surinkimo perdirbimui rodikliai šoko aukštyn. Kai seniau dažnai skardinių ir plastikinių butelių net nesurūšiuodavome.
Kalbant apie naujų įpročių formavimą per papildomas galimybes – šiemet „Rimi“ pradėjo pilotinį „nulio atliekų“ (angl. zero waste) projektą, kur pirkėjus kviečiame įsigyti įvairias švaros ir kūno priežiūros prekes į atsineštas daugkartines taras. Nors kol kas projektas veikia tik 5 parduotuvėse, per ketvirtį mūsų pirkėjai taip sutaupė net 150 kilogramų plastiko, todėl šiuo metu svarstome tolesnes plėtros galimybes.
Šiame įpročių formavime itin svarbi ir masto ekonomija – kuo daugiau bendrovių skatins keistis, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojai tai ir padarys, o ne pasirinks kitą vietą, kuri jiems suteikia galimybę elgtis kaip įprasta.
Kur svarbu nesuklysti
Prieš bet kokius pokyčius būtina atlikti namų darbus, antraip tai gali neigiamai atsiliepti verslo rezultatams. Pirmiausia, reikėtų įvertinti, ar klientai tam tikram pokyčiui jau pribrendo. Matome labai daug puikių aplinkosaugos idėjų Skandinavijoje, Vokietijoje, tačiau, jei jų nemažą dalį aklai perkeltume į mūsų rinkas, daugelis pirkėjų liktų nesupratę. Čia žengti milžiniškus žingsnius yra rizikinga ir rekomenduotina viską daryti pamažu ir apgalvotai.
Be to, tvarumo idėjas ir projektus organizacijoje į priekį turėtų vesti šios srities specialistai. Vis dar gana dažnai tai nugula komunikacijos ir rinkodaros skyriuose, tačiau jų specialistų kompetencijos visai kitos. Čia reikia matyti platesnį paveikslą: nuo poveikio aplinkai, bendruomenėms, kas slypi tiekimo grandinėje ir panašiai. Todėl smagu matyti, kad vis dažniau vadovų komandose atsiranda žmonės išskirtinai atsakingi už socialinę atsakomybę ar tvarumą.
Galiausia, reikia stebėti politines diskusijas. Jei verslai savo veiksmais gali pakeisti vartotojų įpročius, tai valdžios institucijos ir reguliuotojai – verslų. Pastebėjus diskusijas, projektų aptarimus, kurie lems pokyčius, verta pradėti ruoštis iš anksto. Antraip susiėmus artėjant terminui kyla didelė tikimybė klaidoms, skubotiems sprendimams, per didelėms investicijoms.
Tad, jei kiekvienas, net ir mažas verslas ne tik susirūpins savo poveikiu aplinkai, bet ir ras būdų, kaip mažais žingsneliais gali pratinti savo klientus prie tvaresnio gyvenimo, tuo greičiau keisis mūsų visų įpročiai į gerąją, aplinkai draugišką pusę.
