Paimkime kaip pavyzdį Rusiją. Šioje valstybėje gerove naudojasi nedidelė dalis „išrinktųjų“, plaukiojanti prabangiomis jachtomis ir skraidanti asmeniniais lėktuvais. Bet visuotinai pripažintomis gerovės valstybėmis laikomos Skandinavijos ir kontinentinės Vakarų Europos valstybės. Skiriamasis jų bruožas nuo Rusijos yra tas, kad gerovė ten yra užtikrinama didesnei viduriniajai visuomenės daliai, o skirtumai tarp turtingiausių ir neturtingiausių yra daugelį kartų mažesni negu Rusijoje. O Lietuva? Kur mes esame? Ar ne tarpinėje padėtyje tarp Rusijos ir Vakarų?
Taip, Lietuvoje jau egzistuoja „minimali gerovės valstybė“ (pagal J. Aidukaitės, N. Bogdanovos ir A. Guogio apibrėžimą 2012 metų monografijoje). Gerovės valstybė – tai yra pirmiausia valstybinių ir ją papildančių nevyriausybinių bei privačių organizacijų veikla socialinėje apsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietime, būsto politikoje, kultūros politikoje, kuri garantuoja socialinės kokybės įgyvendinimą bent jau vidutiniame lygyje.
Priminsiu, kad socialinę kokybę sudaro tokios sudėtinės kvadranto dalys, kurio kairės pusės viršuje yra ekonominis-socialinis saugumas (pajamos), kairės apačioje – socialinė įtrauktis, dešinės viršuje – socialinė sanglauda, o dešinės apačioje – socialinis įgalinimas. Gerovės valstybė – tai valstybė, kuri naudoja radikalias priemones skurdui ir vargingesnei marginalinių grupių padėčiai eliminuoti, kuri yra „įtraukianti“, o ne „atskirianti“. Tai „realios“, pliuralistinės, o ne „formalios“, ne imituojančios demokratijos valstybė.
Gerovės valstybė visur savo istoriją pradėjo nuo valstybinės socialinės apsaugos įgyvendinimo, pirmiausia – socialinio draudimo ir socialinės paramos srityse. Vėliau į jos arealą buvo įtrauktos ir kitos sritys, bet be gerai išvystytos socialinės apsaugos, pirmiausia – vadinamųjų socialinių rizikų atvejais, kaip senatvė, neįgalumas, liga, motinystė, nelaimingas atsitikimas darbe, bedarbystė, gerovės valstybė yra neįmanoma.
Galima pridurti, kad šiandien vis svarbesnę vietą gerovės valstybėse užima socialinės paslaugos, pvz. paslaugos namuose senyvo amžiaus asmenims ir neįgaliesiems. Pastaruoju metu gerovės valstybės supratimo išplėtimas įtraukiant į jos turinį „žaliąjį kursą“ ir skaitmeninimą veda prie taip vadinamos „ekovalstybės“ kūrimo teorijos bei praktikos.
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pirmasis valstybės vadovas, kuris gerovės valstybės kūrimo tikslą iškėlė kaip svarbiausią tikslą. Štai ir paskutinėje, prieš kelias dienas pasakytoje savo metinėje kalboje Prezidentas vėl akcentavo gerovės valstybės kūrimo uždavinius. Svarbiausia, kad Prezidentas juos ne tik deklaruoja, bet ir bando realizuoti praktikoje – tiek, kiek leidžia jo pareigos. Prezidentas kartais kaltinamas žiniasklaidoje, kad neturi savo vizijos ir mažai prisideda sprendžiant svarbiausias valstybės problemas. O ar negali būti, kad gerovės valstybės kūrimas ir yra ta vizija, kurią nuosekliai vysto prezidentas? Kokias praktines priemones inicijavo Prezidentūra, kurias palaikė, prie kurių prisidėjo? Panagrinėkime svarbiausias iš jų.
Nuo pirmųjų savo išrinkimo dienų Prezidentas nuosekliai pasisako už tai, kad būtų reformuota mokesčių sistema ir sumažėtų socialinis neteisingumas. 2020 m. tam tikslui plačiai diskusijai buvo sutelkti ekonomistai, mokesčių ekspertai, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. 2021 m. sutarta su Finansų ministerija įkurti formalią mokesčių ekspertų darbo grupę, kuri svarstytų vieną iš esminių Prezidento siūlymų: sumažinti mokestinį neteisingumą, kuris šiuo metu egzistuoja tarp smarkiai apmokestinto darbo užmokesčio ir mažiau apmokestintų kitų pajamų (iš kapitalo, dividendų ir pan.).
Siūlymo esmė – aukštos kitos, paimtos ne iš darbo santykių pajamos neturėtų būti apmokestinamos gerokai mažesniu GPM tarifu, kaip tai yra de facto šiuo metu (nes tai suformuoja mokestinį arbitražą ir neteisingumą). Sprendimai ekspertų grupėje turėtų pasimatyti 2021 m. spalio mėnesį.
2019 m. gruodį Prezidentūra, reaguodama į būtinybę sistemiškai įvertinti naujo Socialinių įmonių įstatymo poveikį, inicijavo įstatymo pakeitimą, pagal kurį bus privaloma atlikti tikrąjį ex post vertinimą ir pateikti pasiūlymus dėl šio teisinio reguliavimo sisteminio tobulinimo.
Prezidentūra reikalavo visų socialinio draudimo pensijų papildomo indeksavimo 2020 ir 2021 metams. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisa buvo priimta Seime 2019 m. rudenį.
Bendradarbiaujant kartu su Vyriausybe ir valdančiąja koalicija, 2020 m. biudžetui buvo sutarta dėl poreikio šalpos bazės ir mažų pensijų iki 100 proc. MVPD didinimui.
2020 m. vasarą Prezidento pasiūlytu įstatymu visiems vaikams su negalia buvo išmokėta vienkartinė išmoka, skirta COVID-19 pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, t. y. 120 eur išmoka visiems Lietuvos vaikams (išmoką gavo daugiau nei 507 tūkst. vaikų arba apie 330 tūkst. šeimų), 200 Eur išmoka – vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimos, taip pagerinant 134 tūkst. vaikų arba apie 60 tūkst. šeimų padėtį.
Šių metų sausio mėnesį buvo priimtas Prezidento inicijuotas Sveikatos draudimo įstatymas dėl 100 proc. MVPD vaistų priemokos kartelės. Nuo kovo 1 d. keliasdešimčiai tūkstančių Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų su negalia bei senjorų, įsigyjant vaistus ir medicinos pagalbos priemones, buvo leista už juos mokėti mažiau.
Šių metų gegužės mėn. buvo priimtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios užtikrina, kad nuo šių metų liepos 1 d. nedarbo atveju žmonėms su negalia galėtų gauti pilną jiems priskaičiuotą nedarbo draudimo išmoką. Pagal iki liepos 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, šiems asmenims draudimo išmoka, netekus darbo, yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją ar išmoką. Toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas, kaip ir kitos visuomenės grupės.
2020 m. birželį Seimas pritarė prezidento G. Nausėdos siūlymui dar 2020 m. iki 400 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Už balsavo – 111 Seimo narių, prieš – 0, susilaikė – 1.
Prezidentas pernai papildomai siūlė diskusijai laikiną (pusmečiui) socialiai orientuotą GPM tarifo nuo 20 iki 15 proc. sumažinimą tiems asmenims, kurių pajamos per mėnesį siekia iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Seime tai nebuvo įteisinta.
Prezidentas 2020 m. pabaigoje iškėlė viešai diskusijai idėją, kad tos įmonės, kurios gerokai sparčiau didina darbo užmokesčio fondą (bent 8 proc.), galėtų pasinaudoti papildomomis pelno mokesčio paskatomis. Lietuvoje, nepaisant sparčios ekonominės pažangos, yra akivaizdus atotrūkis tarp išsivystymo lygio (atitinka 80 proc. pažangių šalių lygio) ir atlyginimų lygio (atitinka 60 proc. pažangių šalių lygio).
Prezidentas yra iškėlęs tikslą Prezidentūros rūmus (jos infrastruktūrą, aplinką ir teikiamą informaciją) bei Valstybės pažinimo centrą pritaikyti žmonėms su negalia. Buvo parengtas auditas ir prieinamumo užtikrinimo planas, apimantis darbuotojų mokymus negalios tema (kuris jau įvyko), informacijos, infrastruktūros ir paslaugų pritaikymą žmonėms su negalia. Taip pat yra siekiama padidinti Prezidentūros kaip darbdavio prieinamumą žmonėms su negalia (priimtas darbuotojas su negalia, taip pat numatoma sudaryti sąlygas ir praktikantams). Gegužės 15 d. Prezidentūros kieme buvo atidaryta paroda „AccessAbility“.
Darbo dienos regionuose metu buvo skiriamas dėmesys socialinėms paslaugoms, ypač paslaugų (pagalbos) žmonėms su negalia prieinamumo klausimui.
Paskelbta „Lygaus starto“ iniciatyva:
a) nuo 2021 09 01 užtikrinamas ikimokyklinis ugdymas vaikams, patiriantiems socialinę riziką.
b) priešmokyklinio ugdymo programos pritaikomos ir vaikams, kurie jas pradeda lankyti nuo 5 metų amžiaus.
c) skelbiamas visuotinis (teisė į ikimokyklinį ugdymą) ikimokyklinis ugdymas 2023 m. – vaikams nuo 4 m.; 2024 m. – vaikams nuo 3 m.; 2025 m. - vaikams nuo 2 m.
Dirbama ties tikslinių stipendijų klausimu:
a) apibrėžiamos tikslinės stipendijos ir įvedama aiški jų skyrimo tvarka.
b) kuriamas mechanizmas, padedantis skatinti stojimą į trūkstamų specialistų rengimo studijų programas.
Prezidento raginimu, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Seimu, buvo parengtas ir priimtas „įtraukaus“ ugdymo įstatymo projektas su paankstinta 2024 m. įsigaliojimo data.
Seimui buvo pateiktos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurio vienas iš siūlymų buvo socialinių kriterijų taikymas vykdant viešuosius pirkimus.
Tokie yra Prezidento ir Prezidentūros dviejų metų darbo rezultatai, įgyvendinant savo viziją, kuriant gerovės valstybę Lietuvoje. Tai yra nuoseklus ir kryptingas darbas. O kiek Lietuvoje mes turėsime gerovės valstybės, priklauso ne tik nuo paties Prezidento, bet ir nuo Lietuvos Seimo, Vyriausybės, atskirų organizacijų bei pavienių asmenų indėlio ir palaikančių iniciatyvų.
